Naujosios kritikos bruožai straipsniuose apie kamerinę muziką

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėNaujosios kritikos bruožai straipsniuose apie kamerinę muziką
Kita antraštėFeatures of the new criticism in articles about chamber music
AutoriaiNomicaitė, Rita
KnygojeKameriškumo raiška ir kriterijai: mokslinės konferencijos, įvykusios 2005 m. balandžio 14 d. pranešimai . 2005, P. 151-159
Reikšminiai žodžiai
LTMuzikos kritika; Naujoji kritika; Modernumas; Kamerinė muzika
Santrauka / Anotacija

LT1918-1940 m. lietuvių muzikos kritikos modernumas – netyrinėta kultūrologijos sritis, todėl čia mėginama nustatyti, kiek lietuvių muzikos kritika buvo paveikta europietiškųjų moderniosios kritikos metodų. Tarpukario kritikų mąstymas buvo tarsi pasidalijęs dviem poliais, gal dėl kartų nulemto skirtumo. Čia tiktų schema, pagal kurią kompozitorius Vytautas Bacevičius suskirstė savo kolegų kūrybą, anot jo, mūsų kompozitoriai – romantikai ir modernistai. Taigi kritikai romantikai būtų Viktoras Žadeika, Juozas Žilevičius. Kritikai modernistai – Jonas Bendorius, Vytautas ir Kęstutis Bacevičiai, Jeronimas Kačinskas, Vladas Jakubėnas, Jonas Nabažas. Per vidurį – Kazimieras Viktoras Banaitis. Romantikų, t.y. vyresniosios kartos kritikų taikyti vertinimo kriterijai buvo susiję su gilaus jausmo paieškomis. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje studijas baigę ir profesinę veiklą pradėję muzikai labiau buvo linkę taikyti Naujosios kritikos metodus. Jie buvo paveikti T. S. Elioto požiūrio, kad kūrinio svarbą reikia nustatyti (priešingai "formalistinei" šios kritikos krypties šakai). Tačiau Naujosios kritikos įtaka lietuvių muzikos kritikai pasireiškė tik pačiais bendriausiais bruožais – trumpa vidine analize bei lakoniškai nubrėžtu kontekstu. Lietuvių kritikai tuomet apskritai rašydavo neilgas, ne analitines, o informuojančias, recenzijas. "Naujosios kritikos" metodus muzikos aptarimams taikyti nuosekliau dar nebuvo suformuoto poreikio. [Iš leidinio]

ENModernity of 1918-1940 Lithuanian music criticisms is unexplored area in cultural studies; for this reason, the article aims to establish to what extent was Lithuanian music criticism affected by the European methods of modern criticism. The thinking of inter-war critics, seemingly, fell into two extremes, perhaps due to generational differences. One would benefit from a scheme, used by the composer Vytautas Bacevičius to group creative work of his colleagues into two types of composers – Romantics and Modernists. Thus, Romantic critics would include Viktoras Žadeika, Juozas Žilevičius. Modernist critics – Jonas Bendorius, Vytautas and Kęstutis Bacevičiai, Jeronimas Kačinskas, Vladas Jakubėnas, Jonas Nabažas. In the middle one, finds Kazimieras Viktoras Banaitis. Judgment criteria invoked by Romantics, that is critics of the older generation, were linked to the search for a deep feeling. Music professionals, who graduated and began their professional careers in the fourth decade of XX c., were more inclined to invoke methods of the New criticism. They were influenced by T. S. Eliot's perspective stating that the significance of a musical piece has to be established (as opposed to "formalistic" branch of this criticism direction). However, the impact of the New criticism on Lithuanian music criticism manifested only in the most general terms: a short internal analysis and concisely delineated context. In general, Lithuanian critics of those times wrote short, not analytical, but rather informative reviews. There was not yet a formed need for a comprehensive application of the "New criticism" methods".

ISBN9986-503-57-4
Mokslo sritisMuzikologija / Musicology
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3428
Atnaujinta2013-04-28 15:52:27
Metrika Peržiūros: 5