Tiltas į kūrėjo dvasios architektūrą

LT„Kad būt sugrįžtama“ – netradicinės formos parodos katalogas-prisiminimų knyga, skirta dailininko, grafiko, ekslibrisų autoriaus Žibunto Mikšio 100-osioms gimimo metinėms. Žibuntas Mikšys (gimė 1923-12-12 Kaune, mirė 2013-11-16 Paryžiuje) – lietuvių kilmės grafikas, garsėjęs ekspresyviais linoraižiniais, ofortais ir litografijomis, kuriuose dažnai sugretinama poezija, teatras ir vaizduojamasis menas. Meno pagrindus įgijo pas skulptorių Alfonsą Janulį (1909–2008) Jėzuitų gimnazijoje Kaune. 1946–1949 m. studijavo Niurnbergo ir Štutgarto dailės akademijose. 1948 m. išplaukė į JAV. Iš pradžių įsikūrė Detroite pas motiną ir seserį, nuo tų pačių metų kūrė rašmenų kupinus linoraižinius, kuriuos kartais jungė į ciklus. 1951 m. persikėlė į Čikagą, ten mokėsi vitražo technologijų, įgijo diplomą. Nuo 1953 m. gyveno Niujorke, dirbo vitražo dirbtuvėse. 1955 m. gavęs JAV pilietybę išvyko į Europą. Bazelyje dirbo režisieriaus padėjėju teatre, lankėsi Miunchene, Vienoje, Budapešte, Romoje, Florencijoje. 1959 m. vėl nuvykęs į Niujorką dar dvejus metus gamino vitražus. Susitaupęs pakankamai pinigų, grįžo į Europą. 1962 m. įsikūrė Paryžiuje. Nuo 1965 m. dalyvavo parodose užsienyje, nuo 1974 m. – Lietuvoje. 1979–1988 m. dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją Nacionaliniame Rytų kalbų ir civilizacijų institute (INALCO) Paryžiuje, buvo giliai įsitraukęs į lietuvių išeivijos kultūrinį gyvenimą.