Židikų klebonijos biblioteka

LTMarijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos kūryboje, laiškuose ir atsiminimuose nuolat kalbama apie literatūrą: minimos rašytojų pavardės, „einama į disputus“ – dalijamasi mintimis ir įspūdžiais, kuriuos sukėlė perskaitytos knygos. Užventyje, Židikuose – nuošaliose Lietuvos vietose – gyvenusiai rašytojai skaitymas, mąstymas apie knygą buvo vienas iš pagrindinių savišvietos būdų, galimybė būti kultūroje. Tai rodo ir rašytojos veikla skurdžiame provincijos miestelyje Židikuose. Čia klebonauja Marijos motiną ir seserį priglobęs kun. K. Bukantas. Klebonija po Marijos atvykimo tampa Židikų kultūros centru: nedideliame miestelyje rašytojos dėka pradeda kurtis kultūrinės draugijos, atidaroma pradinė mokykla, senelių prieglauda, ambulatorija, liaudies universitetas, rengiamos labdaros loterijos, mėgėjiškam teatrui pastatoma salė. Apie 1920 m. savo kukliame kambarėlyje M. Pečkauskaitė įsteigia ir biblioteką. Židikų klebonijos bibliotekos istorija, bibliotekos apimties, funkcijų ir vaidmens XX a. I p. tyrinėjimas rodo, kaip knygos kultūra buvo skleidžiama to meto Lietuvos provincijos miestelyje tiek pasauliečių, tiek dvasininkų iniciatyva. Iš šios bibliotekos galime susidaryti vaizdą, kaip iš asmeninio knygų rinkinio išauga kultūrinė institucija. Rašytoja Šatrijos Ragana suburia miestelio gyventojus į kultūrinę bendruomenę, skatina mokytis skaityti, šviestis. Šatrijos Raganos kaip vertėjos veiklą skatino ne tik profesiniai pedagoginiai interesai, bet ir Židikų klebonijos bibliotekos, ypač vaikų skyriaus, lankytojų poreikiai, lietuviškos lektūros vaikams ir jaunimui trūkumas.Reikšminiai žodžiai: Biblioteka; Kazimieras Bukantas; Klebonija; Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana; Židikai; Židikų biblioteka; Kazimieras Bukantas; Library; Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana; Presbytery; Židikai; Židikai Library.

ENThe works, letters and memoirs of Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana always speak of literature: she mentions writers’ names, “starts disputes” – shares her thoughts and impressions evoked by the books she read. For the writer, who lived in such remote Lithuania’s places as Užventis and Židikai, reading and reflection of a book was one of the major ways of self-education and an opportunity to stay in culture. This is confirmed by the writer’s activities in a poor provincial town, Židikai. Priest K. Bukantas, who patronised the mother and sister of Marija, was the curator of this town. After coming of Marija, the presbytery became a cultural centre of Židikai: thanks to the writer, cultural societies were establishing in the small town, accompanied by the opening of a primary school, old people’s home, dispensary, folk high school; charity lotteries were organised and a hall was built for the amateur theatre. Around 1920, Pečkauskaitė established a library in her humble room. The history of the library of Židikai presbytery and the exploration of the size, functions and role of the library in the first half of the 20th c. show how the book culture was disseminated in the provincial town of Lithuania upon the initiative of both the laity and the clergy. This library gives a picture of how a personal selection of books developed into a cultural institution. The writer Šatrijos Ragana rallied the locals of the town to a cultural community and encouraged them to learn to read and become educated. Šatrijos Ragana’s activities as a translator were promoted not only by the professional pedagogical interests, but also by the needs of visitors to the Židikai presbytery library, in particular its children’s department, and the lack of Lithuanian literature for children and youth.