[Baltų kalbos: Lyginamoji istorija. Pietro Umberto Dini] : recenzija

LTRecenzijoje apžvelgiamas Piętro Umberto Dinio knygos „Le lingue baltiche“ (1997) vertimas į lietuvių („Baltų kalbos: Lyginamoji Istorija“) ir latvių kalbas. Pirmiausia čia puikiai apibendrinami ir kritiškai peržiūrimi ankstesnieji tyrinėjimai, pateikiama labai išsami literatūra. Be to, nė vienoje panašaus pobūdžio knygoje baltų kalbos nebuvo tyrinėjamos taip glaudžiai jas siejant su šiomis kalbomis kalbančių žmonių istorija. Kaip ir reikėtų tikėtis, autorius ypač detaliai pristato italų baltistiką. Recenzijoje atkreipiamas dėmesys į keletą smulkmenų ir pasitaikančių netikslumų. Įdomu, kad gana skirtingas yra lietuviškas ir latviškas P. U. Dinio veikalo vertimas. H . Zabulis stengėsi kiek įmanoma laikytis originalo. Dacė Meierė pagrindinį dėmesį skyrė latviško sakinio sklandumui, kur įmanoma vengė sudėtingesnių konstrukcijų, tarptautinių žodžių. Latviško knygos leidimo tam tikras trūkumas, kad jame nėra pavardžių registro. Lietuviškas ir latviškas P. U. Dinio knygos vertimas ne tik gražiai praturtins lietuvių ir latvių lingvistinę literatūrą, tai kartu ir savotiška „mažųjų kalbų“ atstovų padėka didelės tautos atstovui, didelę dalį gražiausių savo gyvenimo metų atidavusiam šių kalbų mokslui ir jomis kalbančių žmonių istorijai bei kultūrai.Reikšminiai žodžiai: Pietro Umberto Dini; Baltų kalbos; Pietro Umberto Dini; Baltic languages.

ENThe review concerns the translation of the book “Le lingue baltiche” by Pietro Umberto Dini (1997) into Lithuanian (“Baltų kalbos: lyginamoji istorija” [Baltic Languages: Comparative History]) and Latvian. It summarizes and provides a critical overview of the previous studies, and presents a very exhaustive bibliography. Furthermore, none similar book has investigated the Baltic languages so closely relating them to the history of people speaking these languages. It is not surprising that the author presents the Baltic studies in Italy in particular detail. The review notes several trivialities and occasional inaccuracies. The Lithuanian and Latvian translations rather differ. H. Zabulis tried to keep to the original as close as possible. Dacė Meierė focused on the fluency of the Latvian sentence, avoided complex constructions and international words where possible. The Latvian edition does not have a register of surnames, which is a drawback. The Lithuanian and Latvian translations of Dini’s book will not only enrich the Lithuanian and Latvian linguistic literature; they are kind of gratitude of the representatives of “small languages” expressed to the representative of a great nation who devoted many years of his life to the science of these languages as well as the history and culture of people speaking these languages.