Latviešu valodas dialektu atlants, Leksika, Karšu un komentāru autori B. Bušmane, B. Laumane, A. Stafecka u. c., Darba zin. vad. B. Laumane (Latvijas Zinātnu akadēmijas Latviešu valodas institūts un Literatūras, folkloras un mākslas institūts), [Riga,] Zinātne, 1999, 404, komplektā karšu mаре (102 kartes). : recenzija

LTRecenzijoje aptariamas „Latvių kalbos tarmių atlasas“ (1999). Pratarmėje užsiminti dalykai (atlaso idėja ir jos realizavimas, autoriai, redaktoriai ir talkininkai) plačiau nušviesti toliau einančiuose įžanginiuose straipsniuose. Toliau seka šaltinių bei literatūros ir kitų trumpinimų paaiškinimai, pasirinktų tirti šnektų sąrašai, taip pat kiekvieno žemėlapio komentarai. Priedų teisėmis dar įdėta: „Žemėlapių ir komentarų teminė rodyklė“, „Žodžių rodyklė“ ir galiausiai Latvijos (XIX a. vidurio) etnografinių sričių žemėlapis. Aiškinamoji dalis baigiama platokomis pratarmės, įžanginių straipsnių ir kiekvieno žemėlapio komentarų santraukomis angliškai ir rusiškai. Atlaso punktais (sunumeruotais 1-512) imtos visos Latvijos šnektos, tik keleto pietryčių kampo šnektų jau neberasta tinkamų atstovų, kurie būtų galėję suteikti reikiamą informaciją. Atlasas neapima už valstybės sienų pasitaikančių latvių šnektų. Leksikos žemėlapių šiame atlase – lygiai šimtas; be to, pradžioje įdėti du bendresni dialektologiniai žemėlapiai. Komentaruose, be patikslinamosios, yra dar papildomosios informacijos, visai nesančios žemėlapiuose, kurios nebuvo įmanoma kartografuoti. Pridėtinės komentarų informacijos tikslas – bent kiek nušviesti rašytinę kartografuojamo žodžio istoriją, nurodyti pirmąją žinomą jo fiksaciją ir vartojimą vėlesniuose šaltiniuose. Peržvelgus latvių atlase pateikiamą etimologijos informaciją pateisinamu, recenzento nuomone, galima laikyti tiktai skolinių nuoseklų skyrimą. Informacija dėl savo pačių žodžių etimologijos paprastai yra per striuka ir ne vienu atžvilgiu nepatenkinama.Reikšminiai žodžiai: Lingvistinis atlasas; Latvių kalbos tarmių atlasas; Lietuvių kalbos atlasas; Linguistic atlas; Latvian dialects atlas; Lithuanian language atlas.

ENThe review discusses “Latvių kalbos tarmių atlasas” [The Atlas of Latvian Dialects] (1999). The issues touched upon in the preface (the idea of the atlas and its realisation, authors, editors and assistants) are more widely discussed in the subsequent introductory articles. They are followed by sources and references, lists of abbreviations, lists of selected subdialects as well as comments of each map. The annexes include “Subject index of maps and comments”, “Index of words” and finally the map of ethnographic regions of Latvia (the mid-19th c.). The explanatory part is concluded with rather extensive summaries of the preface, introductory articles and the comments of each map in English and Russian. The items of the atlas (numbered 1 to 512) cover all Latvian subdialects; however, no suitable representatives of some south-eastern subdialects who could provide necessary information could be found. The atlas does not include Latvian subdialects beyond the Latvian state border. There are a hundred of lexis maps in the atlas with two general dialectological maps at the beginning. Besides specifying information, comments also contain additional information which is not present in maps and which could not be cartographed. The purpose of additional information is to reveal the written history of cartographed word, indicate its first known record and use in subsequent sources. According to the reviewer, only the consistent differentiation of borrowings could be considered justifiable having overviewed etymological information presented in the Latvian atlas. Information regarding the etymology of own words is usually too short and unsatisfactory in many respects.