Russian-Lithuanian relations : will the success story last?

LTPaskutinį dešimtmetį Rusijos ir Lietuvos tarpusavio santykiai buvo pakankamai geri. Lietuva oficialiai iškovojo nepriklausomybę dvi savaitės po 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje, ir nuo tada niekas, įskaitant Rusiją, nebandė kvestionuoti šios valstybės suvereniteto. Rusija savo karines pajėgas iš Lietuvos išvedė beveik tuo pačiu metu kaip iš Estijos, Latvijos bei Rytų Vokietijos. Lietuvos atsakas į Rusijos veiksmus taip pat buvo palankus kaimynei: Lietuvos pilietybė buvo suteikta iš esmės visiems nuolatiniams šalies gyventojams, įskaitant etninių mažumų bei rusų diasporos atstovus. Lietuva taip pat nereiškė pretenzijų į Kaliningrado sritį, vietoje to Rusijos anklave ji išplėtojo abipusiai naudingų ryšių tinklą. 1997 m. Vilniui ir Maskvai taip pat pavyko susitarti dėl valstybinių sienų ir išspręsti dar opesnę karinio tranzito per Lietuvos teritoriją problemą. Kitaip tariant, šių valstybių santykiai nėra labai artimi, nes Lietuva prioritetą teikia Vakarams, bet pakankamai neblogi. Nedaugelis imperijų iširo taip ramiai ir oriai kaip Sovietų Sąjunga. Vis dėlto tokie santykiai gali būti neilgaamžiai. Šiame straipsnyje analizuojamos Rusijos ir Lietuvos santykių perspektyvos ieškant atsakymo į klausimą, ar dvišalių santykių sėkmės istorija tęsis. Nors naujojoje Rusijos užsienio politikos koncepcijoje kalbama apie gerus santykius su Lietuva, iš esmės egzistuoja du pagrindiniai šiems santykiams kylantys iššūkiai: NATO įtakos augimas regione bei Europos Sąjungos plėtra. Straipsnis skirtas šiems iššūkiams išnagrinėti.Reikšminiai žodžiai: JAV; Molotovo Ribentropo protokolai; NATO; Saugumas, okupacija; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); European Union; Lithuania; Molotov-Ribbentrof protocols; NATO; Occupation; Security; Soviet union; US; Rusija (Russia); Europos Sąjunga (European Union).

ENRussia and Lithuania’s mutual relations have been rather good over the last decade. Lithuania officially gained independence two weeks after the putsch in Moscow in August 1991, and from that moment on, no state, including Russia, has endeavoured to question its sovereignty. Russia withdrew its troops from Lithuania almost at the same time when Soviet troops were withdrawn from Estonia, Latvia and East Germany. Lithuania’s response to Russia’s actions was also beneficial for the neighbour: Lithuanian citizenship was granted to practically all permanent residents of the country, including ethnic minorities and representatives of the Russian diaspora. Lithuania had no claims with regard to the Kaliningrad Region either. Instead, it has developed a network of mutually beneficial relations in the Russian enclave. In 1997, Vilnius and Moscow reached an agreement on state borders and solved the burning issue of the military transit through the territory of Lithuania. In other words, the relations between these states are not very close, since Lithuania’s priority is the West. However, they are rather good. Few empires collapsed in such a calm and dignified manner as the Soviet Union did. However, such relations may not be durable. The article analyses the prospects for Russia and Lithuania’s relations by trying to answer the question as to whether these successful relations will further continue. Although the Russia’s new concept of foreign policy speaks about good relations with Lithuania, there are two challenges they face: the growth of NATO influence in the region and the development of the European Union. The article aims to analyse these challenges.