Lithuania and NATO

LTLietuvos pavyzdys liudija, kad valstybės likimas nepriklauso nuo geografinės padėties. Nors ilgus metus lietuvių tautą nuo Vakarų skyrė „geležinė uždanga“, ji išsaugojo tikėjimą ir įsipareigojimą laisvas tautas vienijančioms vertybėms. XX a. paskutiniame dešimtmetyje NATO tapo svarbi demokratijos ir saugumo stiprinimo procesų dalyvė Europos regione. Aljansas rūpinasi ir sergėja transatlantinius ryšius, prisideda prie Europinio karinio bendradarbiavimo plėtros bei krizių valdymo operacijų regione. Tai rodo, kad per šiuo metus NATO regione įgijo centrinį vaidmenį, todėl nenuostabu, kad dauguma Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, savo saugumo politiką formuoja ir vykdo bendradarbiaudamos su NATO. Šiandien Aljansas aktyviai dalyvauja sprendžiant klausimą, kaip reorganizuoti Europos saugumo sistemą žlugus dvipoliam Šaltojo karo pasauliui. Sėkmingas saugumo sistemos reorganizavimas yra įmanomas tik atsižvelgus į pliuralistinę Europos prigimtį, kitaip tariant, į Europos valstybių skirtumus. NATO sukūrė grupę reorganizavimo mechanizmų, kuriais siekiama atsižvelgti į pliuralistinę, nevienalytę Europos saugumo aplinką. Šie mechanizmai numato skirtingas bendradarbiavimo su NATO formas, leidžiančias atsižvelgti į valstybių siekius, galimybes bei strateginius NATO interesus. Šiame straipsnyje nagrinėjami trys svarbiausi mechanizmai: bendradarbiavimas, Aljanso plėtra bei NATO ir Rusijos santykiai.Reikšminiai žodžiai: Baltijos jūra; Baltijos valstybės; Europossąjunga; Kooperacija; NATO; Saugumas; Šiaurės tautos; Baltic sea; Baltic states; Cooperation; European Union; Lithuania; NATO; Nordic countries; Rusia; Security; Rusija (Russia).

ENThe example of Lithuania proves that the fate of a state does not depend on its geographical position. Although, the Iron Curtain has long separated the Lithuanian nation from the West, it preserved the faith and obligations to the values uniting the free nations. In the last decade of the 20th century NATO became a significant participant in the processes of democracy and security strengthening in the European region. The Alliance guards transatlantic relations, contributes to the development of the European military cooperation and crisis management operations in the region. All this indicates that NATO has gained a central role in the region over these years; therefore, it is understandable that the majority of European states, including Lithuania, form and implement their security policy through their cooperation with NATO. At present, the Alliance takes active part in the solution of the issue of reorganisation of the system of European security after the collapse of the bipolar world of the Cold War. Successful reorganisation of the security system is possible only with consideration of the pluralistic nature of Europe, i.e. differences between European states. NATO has developed a group of reorganisation mechanisms aimed at considering the pluralistic multiple environment of the security policy of Europe. These mechanisms specify different forms of communication with NATO allowing to consider goals and possibilities of the states and strategic NATO interests. This article analyses three most important mechanisms: cooperation, development of the Alliance and relations between NATO and Russia.