Darbo rinkos poveikis universitetinių studijų sistemai
LTLietuvos Respublikos Konstitucija, įtvirtindama žmogaus prigimtinių teisių idėją, numato galimybę individui tobulėti. Ši konstitucinė prielaida mūsų visuomenėje gana sėkmingai buvo įgyvendinama, nes studentų universitetuose padaugėjo. Lietuva pagal studentų skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų priartėjo prie tokių valstybių kaip Danija, Prancūzija, Švedija. Tačiau Lietuvos ir minimų valstybių gyventojų išsilavinimo lygiai yra skirtingi. Lietuvoje vyksta ir artimiausiu metu vyks dideli darbo rinkos pokyčiai. Šiuo metu pagal užimtumo struktūrą Lietuva yra bene labiausiai nutolusi nuo siektinų standartų. Modeliuojant studijas, pagrindinis kriterijus turėtų būti darbo rinkos poveikis. Tik rinka gali apibendrinti plėtojamą diskusiją, kiek Lietuvai reikia studentų, studijų programų ir aukštųjų mokyklų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Gyventojų užimtumas; Prigimtinės teisės; Studijų programos; Universitetinės studijos; Citizens Employment; Inalienable Rights; Labor Market; Studies; Study programmes.
ENThe Constitution of the Republic of Lithuania embedding the idea of inalienable rights also provides possibility for individual to study. Due to successful fulfillment of this constitutional precondition, the number of students at universities considerably increased. Regarding number of students per ten thousand citizens, Lithuania has approached such countries as Denmark, France and Sweden. However, the level of education in Lithuania differs from the level in the above mentioned countries. Lithuania is facing and will face in the nearest future big changes of labor market. In reference to employment structure, Lithuania is far-off from set standards nowadays. Influence of labor market should be the major criteria modeling studies. Only the market is able to summarize continuous discussion on how many students, study programmes and high schools Lithuania needs. [From the publication]
