Methodology of the EU enlargement : a critical appraisal

LTŠio straipsnio tikslas – išanalizuoti naujus Europos Sąjungos (ES) plėtros proceso metodologinus ypatumus. Nors kol kas neaiški nei naujos plėtros bangos data, nei pokyčiai, kuriuos ta banga atneš valstybėms kandidatėms, kai kurie šio proceso bruožai jau dabar aiškiai skiriasi nuo ankstesnių ES plėtros etapų. Būsima ES plėtros banga yra ypatinga ne tik narystės siekiančių valstybių skaičiumi, bet taip pat jų ekonominės, socialinės, politinės pažangos skirtumais (lyginant su ES vidurkiu), kurie pareikalaus kokybiškai naujų Bendrijos sprendimų. Tai gali nulemti naujos plėtros filosofijos arba metodologijos, apimančios naujos plėtros valdymo principus, poreikį. Šiame straipsnyje bandoma įvertinti, ar jau galima kalbėti apie naują Bendrijos plėtros metodologiją, ir, jei taip, kokie yra pagrindiniai šios metodologijos principai, ar jie kuria nuoseklią plėtros logiką. Galiausiai aptariamos tokios galimai egzistuojančios naujos metodologijos pasekmės ES narystės siekiančioms valstybėms, įvertinamos šioms valstybėms dėl to kylančios rizikos bei potenciali nauda. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmoji skirta paaiškinti keturis naujus besitęsiančios ES plėtros principus, pagrįsti jų naujumą praėjusių plėtros etapų logikos kontekste, įvertinti jų poveikį instituciniam galios balansui. Antrojoje dalyje aptariami galimi naujų principų padariniai kandidatuojančiose šalyse, neigiamas poveikis nacionaliniam politiniam konsensusui.Reikšminiai žodžiai: ES; ES plėtra; Metodologija; Palyginamoji analizė; Plėtra; Tarptautiniai santykiai; Comparative analysis; EU; EU enlargement; Enlargement; International relations; Methodology.

ENThe paper aims to analyse new methodological peculiarities of the European Union (EU) expansion process. Although the date of new expansion wave is yet unclear, like the changes that will be caused by that wave in candidate countries, certain features of this process already now clearly differ from the previous EU expansion stages. The approaching EU expansion wave is special due to the number of candidate countries and the differences in their economic, social and political progress (compared to the EU average), which will require qualitatively new solutions of the Community. This may determine the need for new expansion philosophy or methodology covering the principles of the management of new expansion. The paper attempts to evaluate whether a new Community expansion methodology might already be talked about and if yes, what the main principles of this methodology are and whether they create a consistent logic of expansion. Finally, the paper discusses the consequences of this possibly existing new methodology for the states aspiring EU membership, evaluates the relevant risks and potential benefits for these states. The paper consists of two parts. The first part explains four new principles of continuing EU expansion, substantiates their recency in the context of logic of previous expansion stages, evaluates their impact on the institutional balance of power. The second part discusses potential consequences of new principles in candidate countries and the negative impact on the national political consensus.