Investigation of bancruptcy prediction methods for the Lithuanian market
LTBankroto tikimybės tyrimas aksdeminiame lygyje naujas dalykas. Praktinis problemos aktualumas ypač išryškėjo 1929-1933 metų didžiosios krizės JAV, bei po Antrojo Pasaulinio karo. Tyrimo rezultatų praktinį pritaikymą įgalino kompiuterinės technikos paplitimas. Neatsitiktinai pirmieji rimti bandymai sukurti efektyvų bankroto prognozavimo metodą pastebimi 60-siais XX a. metais. Rinkos ekonomikos sąlygomis bankroto diagnostikos klausimas aktualus daugeliui ūkinių subjektų. Šios problemos aktualumas ūkiniams subjektams ypač padidėja perėjimo iš komandinės į rinkos ekonomiką laikotarpiu. Visi bankroto diagnozavimo būdai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai grupei priskiriami bankroto diagnozavimo būdai grindžiami įmonių veiklos finansiniais duomenimis ir jais remiantis paskaičiuotais rodikliais: Altmano Z indeksu, Springeito koeficientais ir pan. Taikant kitą būdą, nagrinėjamų įmonių ekonominiai rodikliai lyginami su jau bankrutavusių įmonių rodikliais. Literatūroje teigiama, jog pirmajai grupei priskirtini metodai, nor sir nėra idealūs, tačiau dėl savo skaičiavimo paprastumo ir tikslumo yra žymiai efektyvesni už antrajai grupei priskiriamus metodus. Todėl straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai bankroto diagnozavimo metodai, kurie grindžiami įmonių finansiniais duomenimis. Problema - ar yra galimybė patikimai prognozuoti Lietuvos įmonių bankroto tikimybę? Straipsnio tikslas - ištirti Vakarų šalyse įmonių bankrotui diagnozuoti naudojamų metodų taikymo galimybes Lietuvos įmonėms. Tyrimo objektas - 45 Lietuvos įmonių ūkinės-finansinės veiklos rezultatai ir bankroto tikimybės skaičiavimo metodai.Tyrimo metu buvo nagrinėjami: dviejų faktorių modelis, Altmano indeksas Z (kreditinio pajėgumo indeksas), Springeito koeficientas, Sajfulino ir Kadykovo koeficientas. Metodų tikslumui įvertinti buvo naudojama klasifikavimo matrica. Tyrimas parodė, jog: - dviejų faktorių modelio, pagrįsto dviejų rodiklių dinamika, pagalba negalima patikimai įvertinti įmonės perspektyvos; - didžiausią įtaką Altmano koeficiento dinamikai turi įmonės turto grąžos dinamika - lyginant Springeito ir Altmano koeficientus pastebėjome prieštaravimą: kai pagal Altmano modelį įmonei grėsė bankrotas, pagal Springeito modelį bankroto tikimybės nebuvo. - Sajfulino ir Kadykovo metodo taikymas parodė, kad per visą analizuojamą laikotarpį tyriamos bendrovės buvo ties saugumo riba. Skaičiuojant metodų tikslumo lygį, naudojant 45 Lietuvos įmonių finansinius duomenis už 1995-2000 metus buvo nustatyta, kad: - dviejų faktorių metodo tikslumo vidurkis - 61 proc.; - Altmano modelio - 64,6 proc.; - Springeito modelio - 61 proc.; - Saifulino ir Kadykovo - 58,9 proc. Atlikus keturių modelių tikslumo analizę galime teigti, kad modeliai nėra pakankamai patikimi Lietuvos įmonių bankroto diagnostikai, todėl prasminga ieškoti patikimesnuų būdų šiai problemai spręsti. [Iš leidinio]
ENIn this article we will describe four bankruptcy-prediction methodologies (two factor models, Altman Model, Springate coefficient, Seyfulin-Kadykov coefficient), which were tested on the biggest Lithuanian dairy products companies. Results of this research showed that AB "Pieno žvaigždės" is at the safe levels by two-factor model and Seyfulin-Kadykov coefficient, although Altman and Springate coefficient predicted bankruptcy. Because of the different results and small predictability we would like to affirm that all four widely recognized bankruptcy prediction methods aren't suitable for Lithuanian conditions. The main aim of research is to overview of widely recognized bankruptcy methods and possibility to implement them in Lithuania. The object of this research – analysis of financial statements and methods of bankruptcy probability for 45 companies. Methods of research – analysis of scientific literature, statistical data analysis, mathematical and graphical analysis, aggregation and conclusions of research results. [From the publication]
