Griškabūdžio apylinkių tekstai
LT„Griškabūdžio apylinkių tekstai“ ir kompaktinė plokštelė išleista serijoje „Tarmių tekstynai“. Tai naujas reiškinys lietuvių kalbotyroje, nes transkribuotą tekstą galima iškart palyginti su autentišku įrašu. „Griškabūdžio apylinkių tekstus“ sudaro pratarmė, netrumpas įvadas, tekstai ir literatūros sąrašas. Tekstai pateikiami pagal dvi parapijas – Griškabūdžio (20 tekstų – 3-jų žmonių) ir Paluobių (29 tekstai – 9-ių), ir pavadinti kokiu pagrindinės temos vardu (pvz., „Apie audimą“, „Pančių ir virvių vijimas“ ir pan.). Vieno pateikėjo (informanto) tekstai ne išskaidyti temiškai, o eina vienas po kito ir tai leidžia geriau perprasti to paties žmogaus kalbos ypatumus. Įvade aprašytos tarmės skiriamosios ypatybės, nurodytas vartojamas plotas, apžvelgtos fonetinės, morfologinės ir sintaksinės ypatybės, paminėti ypatingesni leksikos dalykai, pateiktas transkripcijos principų ir ženklų skyrelis. Pagirtina, kad pradedant naujo žmogaus tekstus visada paaiškinama, kaip jo tariami žodžio galo balsiai. Recenzento teigimu, iš darbo daryti išsamesnes išvadas apie visą zanavykų tarmę būtų dar per anksti. Patys tekstai parinkti geri ir įtaigūs. Tai tikri gyvosios kalbos pavyzdžiai su visokiais naujais iš miesto ar biurokratinės kalbos atėjusiais vertiniais ir svetimybėmis (daugumo[je] ir pan.), bet pagaulūs savo nuoseklia minties eiga ir kalbos srauto ritmika. Kalba nėra pernelyg vaizdinga, leksikos lobių beveik nėra, kaip ir didesnių morfologijos ar sintaksės naujienų, bet jų vertę apibūdina ne vaizdingumas, o gyvumas, teikiamos galimybės išsamiai tirti fonetinės sistemos funkcionavimą.Reikšminiai žodžiai: Balsis; Balsių kiekybė; Fonetinė transkripcija; Griškabūdis; Griškabūdžio šnekta; Priegaidės; Tarminis tekstas; Tarmybė; Vakarų aukštaičių kauniškių tarmė; Dialectal text; Dialecticism; Griškabūdis; Phonetic transcription; Quantity of vowels; South-west aukštaitian dialect; Subdialect of Griškabūdis; Syllable accents; Wovel.
ENThe Griškabūdžio apylinkių tekstai ("Texts from Around Griškabūdis”) book and CD were released as part of the Corpus of Dialects series. This is a something new in Lithuanian linguistics, as the transcribed text can immediately be compared with the authentic inscription. The book consists of a foreword, a lengthy introduction, texts and references. The texts are presented by parish - Griškabūdis (20 texts of 3 people) and Paluobiai (29 texts of 9) - and named according to the main subject thereof (e.g. "About Weaving", "Hobble and Rope Making", etc.). The texts of a single presenter (informant) are not split up thematically - they are presented consecutively, making it possible to grasp the peculiarities of the person’s speech. In the introduction, the distinguishing features of the dialect are described, the area of use is specified, the phonetic, morphological and syntactic features are surveyed, the more specific lexical issues are mentioned, and a section on the principles and symbols of the transcription is presented. Commendably, before the texts of a new person begin, his pronunciation of end vowels is always explained. According to the reviewer, making more detailed conclusions about the Zanavykai dialect from the work would be premature. The texts that were chosen are good and suggestive. These are real examples of a living language, with all sorts of new calques and barbarisms from urban or bureaucratic language, but which are ingenious in their consecutive train of thought and speech stream rhythm. The language is not overly figurative, and there are almost no lexical treasures or significant morphologic or syntactic novelties; it is not figurativeness that defines their value, but vivacity and the opportunity to study the functioning of the phonetic system.
