Jonas Kazlauskas' contributions to accentology

LTStraipsnyje aptariama akcentologo Jono Kazlausko mokslinės idėjos – siekiama parodyti, jog daugelis jų įveikė laiko išbandymus ir šiandien tebėra aktualios. Atskleidžiama, jog mokslininko akcentologinės pažiūros ir metodologija, paremta gausiai naudojama tarmine medžiaga ir kirčiuotais tekstais, lėmė, jog nuo pat pirmos publikacijos Kazlauskas įsiliejo į modernių akcentologų gretas. Savo straipsnyje apie lietuvių kirčiavimo sistemos vystymąsi Kazlauskas iškelia Stango požiūrio į baltų ir slavų kirčiavimo sistemas originalumą ir reikšmingumą, kurio pirmiesiems Stango monografijos apžvalgininkams nepavyko išvysti. Savo pirmojoje akcentologijos srities publikacijoje Kazlauskas daro išvadą, kad lietuvių kirčiavimo sistema leidžia teigti buvus dvi akcentines paradigmas: pastovaus ir kintamo kirčio. Straipsnyje, skirtame baltų kalbų kirčiavimo raidai iš fonologinės perspektyvos aptarti, mokslininkas siekė parodyti, kaip radosi latvių ir lietuvių kirčiavimo sistemų skirtumai, atskleisti, kaip ir kodėl kito abiejų kalbų kirčiavimas, kol įgavo dabartinę formą. Straipsnyje matoma nauja Saussure'o ir Leskien'o kirčio dėsnių interpretacija. Kazlauskas daro prielaidą, kad ankstyvojoje stadijoje, kai protobaltų ir protolietuvių kalba dar turėjo melodinį kirtį, aukštą toną turintis akūtinis žodžio galo skiemuo pritraukė kirtį iš prieš jį einančio žemesnio tono skiemens. Prielaida, jog akūtas visų pirma pasižymėjo aukštu tonu, lėmė svarstymus dėl jo indoeuropietiškos kilmės.Reikšminiai žodžiai: Jonas Kazlauskas; Kirčiavimas; Baltistai; Jonas Kazlauskas; Accentology; Baltologists.

ENThe paper discusses the scientific ideas of the accentologist Jonas Kazlauskas. It is sought to show that many of them have withstood the test of time and are still relevant today. It is sown that the accentological views and methodology of the researcher, based on extensively used vernacular materials and accented texts, determined that Kazlauskas joined the ranks of modern accentologists from the very fist publication. In his article on the development of the Lithuanian accentuation system, Kazlauskas highlights the originality and significance of Stang’s approach to the Baltic and Slavic accentuation systems, which the first observers of Stang’s monograph failed to see. In his first publication in the field of accentology, Kazlauskas concludes that the Lithuanian accentuation system suggest the existence of two accent paradigms: constant and variable stress. In the article dedicated to the development of stressing phonological perspective of the Baltic languages, the researcher sought to show how differences in the accentuation systems of the Latvian and Lithuanian languages were developing and to reveal how and why the accentuation of the two languages ​​was changing until it acquired its current form. The article shows a new interpretation of the laws of accentuation by Saussure and Leskien. Kazlauskas assumed that at an early stage, when the language of proto-Balts and proto-Lithuanians still had a melodic accent, the high-tone acute word ending syllable entailed the accentuation of the preceding lower-tone syllable. The assumption that the acute accent was first of all particular by its high tone caused considerations about its Indo-European origin.