Flexibility in Lithuania enterprises: comparative analysis of garment, food and IT enterprises

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Flexibility in Lithuania enterprises: comparative analysis of garment, food and IT enterprises
Alternative Title:
Lietuvos įmonių lankstumas: palyginamoji siuvimo, maisto ir IT sektoriaus įmonių analizė
In the Journal:
Inžinerinė ekonomika [Engineering Economics]. 2006, Nr. 5 (50), p. 92-98
Keywords:
LT
Aktyvumas; Atvirumas; Bendradarbiavimas; Lankstumas; Pokyčiai; Verslo kultūrinės vertybės.
EN
Activity; Business cultural values; Changes; Cooperation; Flexibility; Openness.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pateikta lankstumo Lietuvos įmonėse lyginamoji analizė. Ši tema pasirinkta dėl kelių aspektų. Viena vertus, nepaprastai dinamiška aplinka, kurią sąlygoja spartūs technologiniai pokyčiai, augantys vartotojų reikalavimai, konkurencijos globalizavimas. Siekiant išsilaikyti šioje dinamiškoje situacijoje, labai svarbus įmonės sugebėjimas suvokti, kas vyksta įmonės išorinėje aplinkoje, ir imtis atitinkamų veiksmų, kol nevėlu. Antra vertus, Lietuvos įmonės ilgą laiką dirbo tranzitinės ekonomikos sąlygomis, kuri pasižymėjo planinės ekonomikos bei rinkos ekonomikos samplaika. Daugelis mokslininkų, tyrusių Rytų Europos įmonių veiklos ypatumus, ypač akcentavo planinės ekonomikos palikimą, nenorą keistis, sunkumus prisitaikant apie sparčiai kintančių rinkos reikalavimų dėl žemo vidinio įmonės lankstumo, rizikos vengimo, baimės imtis atsakomybės, mažo darbuotojų iniciatyvumo. Vargu ar įmanoma vienareikšmiškai teigti, kad šiandien mes dirbame, vadovaudamiesi tik rinkos ekonomikos principais, ypač kai kalbame apie įmonės vidaus darbo organizavimo principus. Įtakos turi tiek vadovų, tiek darbuotojų nuostatos ir požiūris į uždavinius, jų sprendimą, įmonės valdymą ir jų reagavimas, nuostata į vykstančius reiškinius ir plėtrą, kuris formavosi ne vieną dešimtmetį; nors išorinių sąlygų veikiamas, šis procesas keičiasi, tačiau jis susijęs su verslo kultūrinių vertybių kaita ir nėra greitas. Trečia, įmonės lankstumas gali priklausyti nuo sektoriaus. Žemų technologijų sektoriaus įmonės veikia palyginti mažiau dinamiškomis sąlygomis nei aukštųjų technologijų sektoriaus įmonė, ir tai gali sąlygoti jų organizacinį lankstumą.Lankstumas yra multidimensinė sąvoka, traktuojama labai įvairiai, todėl straipsnyje pateikiamos įvairių autorių nuomonsė. Pateiktosios taksonomijos neprieštarauja viena kitai, tik parodo skirtingus įmonės lankstumo analizės kampus. Bendrąja prasme lankstumas gali būti apibrėžtas kaip gebėjimas greitai prisitaikyti prie pakitusių aplinkos reikalavimų. Kalbant apie organizaciją galima išskirti jos „kietąją" ir„minkštąją" prigimtį (Bleicher, 1992). Nagrinėjant posovietinių įmonių lankstumą, ypač svarbu atkreipti dėmesį į jų „minkštąją" prigimtį -žmogiškuosius išteklius, nuo kurių priklauso verslo kultūrinių vertybių o kartu ir darbo jėgos lankstumas, gamybinės sistemos lankstumas, ir organizacinis lankstumas. Tolesnei analizei pasirinktos dažniausiai minimos mokslinėje literatūroje įmonės lankstumui įtaką darančios verslo kultūrinės vertybės: orientacija į atvirumą, orientacija į pokyčius, orientacija į bendradarbiavimą ir orientacija į aktyvumą. Orientacija į atvirumą. Teigiama, kad įmonės jautrumas ir atvirumas, siekiant suvokti potencialius klientų poreikius yra vienas pagrindinių orientacijos į atvirumą požymių, būdingas lanksčiai įmonei (Haller, 2003, Scholz, 2000; Bleicher, 1992). Antra vertus, sparčiai vystantis technologijoms, būtinas ir nuolatinis domėjimasis naujovėmis tiek pačių technologijų, tiek modernių darbo organizavimo metodų srityje. Orientacija į pokyčius. Tai tiesiogiai su orientacija į atvirumą koreliuojanti dimensija. Draugiškas požiūris į pokyčius daro įmonę atvirą ir pasiruošusią pripažinti bei reaguoti į aplinką. Galima išskirti keletą aspektų, nuo kurių priklauso sėkmingas pokyčių įgyvendinimas. Viena vertus, tai įmonės valdymo sistema, orientuota į įgaliojimų darbuotojams suteikimą, formalizavimo mažinimą (Bullinger, 2003; Burnes, 1997).Antra vertus, tai vadovų vaidmuo informuojant darbuotojus apie pokyčius, jų būtinumą ir eigą, taip sumažinant netikrumo jausmą ir formuojant darbuotojų pasitikėjimą tiek savo jėgomis, tiek įmonės vykdomos politikos teisingumu (Rothwell, 2005). Orientacija į bendradarbiavimą. Įgyvendinant pokyčius, labai svarbi ir vertikali, ir horizontali komunikacija, ir formalus, ir neformalus bendradarbiavimas, apimantis tiek vadovo ir pavaldinio santykius, tiek atskirų padalinių ir darbo grupių bendradarbiavimą. Orientacija į aktyvumą. Pasak Nonaka (1991), situacijoje, kur tik nepastovumas yra pastovus, pagrindinis įmonės konkurencingumą galintis užtikrinti veiksnys yra žinios. Tai reikalauja iš įmonės darbuotojų aktyvumo, nes tik aktyvus darbuotojas yra pasiruošęs mokytis, nori semtis naujų žinių, jas aktyviai panaudoti praktikoje, rodyti iniciatyvą, inovatyvumą ir kūrybiškai spręsti problema. Remiantis mokslinės literatūros analize, parengta anketa. Tyrimas atliktas Lietuvos nacionalinėse įmonėse, siekiant, kad tai kuo tiksliau atspindėtų nacionalinės verslo kultūros ypatumus, kurie formavosi šaliai būdingų socialinio, ekonominio, politini, ir technologinio vystymosi kontekste. Iš viso buvo tirta 25 siuvimo, maisto ir IT įmonių, apklausti, 748 respondentai. Šių skirtingų sektorių įmonių pasirinkimas grindžiamas prielaida, kad aukštųjų technologijų sektoriaus (IT) aplinkos dinamiškumas kelia itin aukštus reikalavimus įmonės lankstumui. Tuo tarpu maisto ir siuvimo sektoriaus aplinka yra palyginti mažiau dinamiška. Tai leido suformuluoti pirmąją hipotezę, kad lankstumas IT įmonėse bus didesnis nei siuvimo ir maisto sektoriaus įmonėse Lietuvos įmonės per pastaruosius penkioliką metų iš planinės ekonomikos persiorientavo į rinkos ekonomiką. [...]. [Iš leidinio]

ENThe article presents the comparative analysis of flexibility in Lithuania enterprises. The choice of the theme is based on some aspects. First, the influence of highly dynamic environment conditioned by rapid technological changes, increased consumers’ requirements, competition globalization. Trying to keep up with the dynamics of situation, it is very important to perceive the capability of an organization and understand what is going on in their business environment and to take actions before it might be too late. On the second hand, Lithuania enterprises have functioned under the conditions of transitional economy for a long time. This economy has been characterized by the fusion of planned and market economies. A lot of researchers who have studied the peculiarities of Western Europe enterprises have stressed the influence of planned economy, its unwillingness to change, difficulty to adapt to rapidly changing market requirements, low enterprise flexibility, of avoidance risk, fear of responsibility as well as low initiative of employees. It can’t be unlikely stated that today enterprises follow only the principles of market economy, especially when the interior activity of an enterprise is concerned. The attitude of leaders and employees is of the utmost importance, heaving in mind tasks, decisions, enterprise management, changes and development. This attitude has been formed for decades and although it changes with time and is closely connected with changes of business cultural values, the process is not rapid.Third, enterprise flexibility is very much dependent on the sector type. The enterprises of low technologies are functioning under less dynamic conditions than as it is in the case of the enterprises of high technologies. This influences their flexibility. This article presents various authors’ notions of enterprises flexibility, generalizing the main enterprises flexibility features. Basing on the scientific literature analysis a questionnaire was prepared. The survey was carried out in Lithuanian national enterprises where national culture peculiarities based on particular country social, economic, political, and technological development are demonstrated the best. Total 25 garment, food and IT enterprises were surveyed, 748 respondents. Analysis of descriptive statistics was used for research results process. Research results have proved the hypothesis about the flexibility of different enterprises. Surveyed IT enterprises appeared to be the most flexible as compared to garment and food enterprises. However, a general flexibility evaluation should be taken into account. This flexibility could be evaluated as an average one. [text from author]

ISSN:
1392-2785; 2029-5839
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34016
Updated:
2020-04-01 11:46:03
Metrics:
Views: 5    Downloads: 1
Export: