Vyriausiasis Lietuvos gynimo komitetas 1920-1922 metais

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vyriausiasis Lietuvos gynimo komitetas 1920-1922 metais
Alternative Title:
Supreme Lithuanian Defence Committee in 1920-1922
In the Book:
Steigiamajam Seimui - 90 / sudarytojai Saulius Kaubrys, Arūnas Vyšniauskas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011. P. 133-158. (Lietuvos valstybingumo paveldas ; t. 1)
Keywords:
LT
1920-1922; Ernestas Galvanauskas; Kaunas; Kazys Girnius; Lietuvos Laisvės paskola; Lietuvos ir Lenkijos konfliktas; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos Steigiamasis Seimas; Mykolas Šleževičius; Propagandos biuras; Steigiamasis Seimas; Vyriausias Lietuvos gynimo komitetas; Vyriausiasis Lietuvos gynimo komitetas.
EN
1920-1922; Constituent Assembly of Lithuania; Ernestas Galvanauskas; Kaunas; Kazys Girnius; Lithuanian Constituent Assembly; Lithuanian Liberty Loan; Lithuanian Riflemen Union; Lithuanian-Polish conflict; Lithuanian-Polish ralations; Mykolas Šleževičius; Propaganda Bureau; Supreme Lithuanian Defence Committee.
Summary / Abstract:

LT1920 m. rudenį dėl Lenkijos puolimų Lietuva atsidūrė kritinėje padėtyje. Todėl rugsėjo 26 d. ministras pirmininkas ir krašto apsaugos ministras kreipėsi į Steigiamojo Seimo narius, prašydami parlamentarų pareikšti nuomonę, ką daryti tokioje sudėtingoje situacijoje. Po karštų diskusijų visos frakcijos, išskyrus Lenkų frakciją, pritarė rezoliucijai priešintis lenkų puolimui visais įmanomais būdais ir parengti kreipimąsi į Lietuvos piliečius. 1920 m. rugsėjo 26 d. Steigiamajame Seime buvo sušauktas pusiau privatus kai kurių ministrų ir Seimo komisijų pirmininkų susirinkimas, kuriame nutarta įkurti Lietuvos gynimo komitetą, spalio 8 d. pavadintu Vyriausiu Lietuvos gynimo komitetu (VLGK). Jo veikloje aktyviai dalyvavo Seimo nariai, vyriausybės ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, tautinių mažumų ir bendrijų nariai. Pagrindinės VLGK veiklos kryptys: aukų rinkimas, propagandinė veikla, karinių padalinių steigimas, kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos finansavimas, „Laisvės“ paskolos lakštų platinimas.Dėl sudėtingos situacijos fronte Steigiamasis Seimas nutraukė savo darbą ir įsteigė Mažąjį seimą, kurį sudarė Steigiamojo Seimo pirmininkas ir šeši atstovai. Tokios sudėties Mažasis seimas dirbo nuo 1920 m. spalio 22 d. iki 1921 m. sausio 17 d. Visi kiti Steigiamojo Seimo nariai neliko Kaune, bet išvažiavo į frontą ir pafrontę organizuoti šaulių būrių, steigti Gynimo komitetų, dirbti Propagandos biuro instruktoriais informuojant gyventojus apie susidariusią padėtį. VLGK labai daug padarė konsoliduojant tautą ir auklėjant pilietinę visuomenę. Pavojaus akivaizdoje Steigiamojo Seimo nariai buvo kartu su savo rinkėjais. Ši taktika pasiteisino. Svarbiausias VLGK uždavinys – apginti Lietuvos nepriklausomybę – buvo įvykdytas. [versta iš angliškos santraukos]

ENIn the fall of 1920, due to the Polish attacks, Lithuania reached a critical point. Therefore, on 26 September the Prime minister and the minister of National defence appealed to the members of the Constituent assembly (Seimas) asking for advice on such a complicated situation. After heated discussions, every fraction but Polish favoured the resolution to resist the Polish invasion in all possible manners and to prepare the address to Lithuanian citizenry. On 26 September, the Constituent assembly summoned a semi-private meeting of some ministers and chairpersons of the Constituent assembly commissions wherein the resolution was made to establish the Lithuanian defence Committee, which on 8 October was named the Supreme Lithuanian defence Committee (VLGK). Members of the Constituent assembly, representatives of the government and the Lithuanian Riflemen’s union, ethnic minorities and society representatives actively participated in its work. The key activities of the VLGK were as follows: donation collection; propaganda; establishment of military divisions; funding of the army and the Lithuanian Riflemen’s union; and the distribution of the Lithuanian Liberty Loan.Due to the deteriorating situation in the front, the Constituent assembly terminated its work and established the minor Seimas consisting of six representatives, which at such strength operated from 22 October 1920 to 17 January 1921. All other members of the Constituent assembly did not remain in Kaunas but instead went to the front and the forward area to organize rifle troops, establish defence Committees, and work as instructors for the Propaganda Bureau, i.e. to inform society about the situation. The VLGK contributed a lot to consolidating the nation and educating civil society. In the face of danger, members of the Constituent assembly stood by its people who had elected them. Such tactics served its purpose. The principal goal of the VLGK – to defend the independence of Lithuania – was accomplished. [text from author]

ISBN:
9789955336594
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34007
Updated:
2016-07-25 12:49:10
Metrics:
Views: 25
Export: