Zur Schreibung im apr. Enchiridion, III: enterpo

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Vokiečių kalba / German
Title:
Zur Schreibung im apr. Enchiridion, III: enterpo
In the Journal:
Baltistica. 2002, t. 37, Nr. 1, p. 45-50
Keywords:
LT
Prūsų kalba.
EN
Old Prussian.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama prūsų kalbos žodžio “enterpo” (naudoja) reikšmė. Pažymima, kad žodis “enterpo” pasirodo kaip hapaksas šešiasdešimt pirmame nagrinėjamo enchiridiono sakinyje. Teigiama, kad “naudoja” yra vienintelė veiksmažodžio forma, kuri baigiasi “-o”. Aptardamas ankstesnius aiškinimus, autorius pažymi, kad J. Endzelino ir R. Trautmanno aiškinimų išeities taškas buvo prielaida, kad , kad “enterpo” yra esamojo laiko asmenuojama forma. Priešingą nuomonę išsakė V. Mažiulis, kuris “enterpo” taisė į “enterpon” ir laikė šį žodį būdvardžiu “naudingas”. Autorius teigia, kad dėl būdvardiško “enterpo (n)” charakterio V. Mažiuliui tenka tik pritarti. Tačiau pažymima, kad norint visiškai išspręsti šio žodžio reikšmės problemą, reikia atsakyti į klausimą, kaip atsitiko, kad būdvardis ‘enterpon” tapo predikato “naudoja” atitikmeniu. Autorius laikosi nuomonės, kad tai atsitiko ne dėl būdvardžio suveiksmažodėjimo, bet tiesiog trūksta tai patvirtinančių išlikusių rašytinių šaltinių. Atkreipiamas dėmesys, kad tekstologine prasme reikia priimti domėn tą aplinkybę, jog “enterpo” glaudžiai susijęs su paraleline vardine tarinio dalimi “enterpen” arba “enterpon”, kuri identiškuose šio teksto kontekstuose atrodo susijusi su sujungiamuoju veiksmažodžiu “ast” ir sudaro tarinį, reiškiantį “naudoja”. Būtent šita aplinkybė autorių verčia konstatuoti, kad žodis “enterpo”, kuris tekste yra be lydinčios jungties, yra anomalija. Autorius pabrėžia, kad jam visiškai įtikinama atrodo V. Mažiulio idėja žodyje “enterpo” įžvelgti prielinksninę struktūrą.

ENThe paper analyses the meaning of Prussian enterpo [use]. The word appears as a hapax legomenon in the sixty-first sentence of the analysed Enchiridion. It is said to be the only verb form that ends in -o. When discussing earlier explanations, the author notes that the point of reference for J. Endzelin and R. Trautmann was the assumption that enterpo is the conjugated form of the present tense. V. Mažiulis was of the opposite opinion: he corrected enterpo to enterpon and considered the word to be the adjective ‘useful’. The author states that he can only agree with Mažiulis regarding the adjectival character of enterpo (n). Yet, in order to fully solve the problem of the meaning of the word, a question how the adjective enterpon became the equivalent of the predicate ‘use’ should be answered. The author holds the opinion that this happened not due to verbalization of the adjective, but there is simply a lack of surviving proving written sources. It should be noted that from the textological point of view we should take account of the circumstance that enterpo is closely related to the parallel predicative enterpen or enterpon, which in identical contexts of this text seems to be connected with the coordinating verb ast and makes a predicate meaning ‘use’. Namely this circumstance makes the author state that the word enterpo, which does not have a copula in the text, is an anomaly. The author emphasises that Mažiulis’ idea to see the prepositional structure in the word enterpo seems to be completely convincing.

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33985
Updated:
2018-12-17 11:03:05
Metrics:
Views: 5
Export: