When formal organisations meet informal relations in Soviet Lithuania : action nets, networks and boundary objects in the construction of the Lithuanian Sea Museum

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
When formal organisations meet informal relations in Soviet Lithuania: action nets, networks and boundary objects in the construction of the Lithuanian Sea Museum
Alternative Title:
Formalios organizacijos ir neformalūs santykiai sovietinėje Lietuvoje: veiksmų ir veikėjų tinklai bei ribiniai objektai kuriant Lietuvos Jūrų muziejų
In the Journal:
Lithuanian historical studies. 2011, vol. 15 : 2010, p. 107-134
Keywords:
LT
Formalios organizacijos; Formalūs ir neformalūs santykiai; Jūrų muziejus; Klaipėdos Jūrų muziejus; Neformalios organizacijos; Neformalūs tinklai; Sovietinis režimas; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Viešasis gėris.
EN
Formal and informal relationships; Formal organization; Formal organizations; Informal networks; Informal organizations; Klaipeda Sea Museum; Public good; Sea Museum; Sea Museum in Klaipėda; Soviet regime; Soviet union.
Summary / Abstract:

LTVakarietiškoje organizacijų sociologijoje paplitęs požiūris, kad formalių organizacijų sėkmingas funkcionavimas dažnai labai priklauso nuo neformalių santykių, gali duoti įdomių rezultatų perinterpretuojant sovietinės sistemos istoriją. Šia studija siekiama prisidėti prie socialinių istorinių organizavimo ir valdymo sovietinio režimo šalyse tyrimų. Pagrindinis analizės objektas yra Jūrų muziejaus statyba Klaipėdoje nuo 1960 m. iki 1980 m. Jūrų muziejaus kūrimas buvo itin ambicingas projektas, kuriam įgyvendinti reikėjo didelių kapitalo investicijų, retų užsienietiškų medžiagų ir bendradarbiavimo tarp daugelio skirtingų sektorių (sovietinės armijos, paveldo apsaugos, jūrų uosto valdybos, žvejybos laivų ir zoologijos sodų bei jūros akvariumų Rytų bloko šalyse). Jūrų muziejaus statybai reikėjo ir kūrybiškų vietinių inovacijų projektuojant akvariumų sistemą. Nepaisant įspūdingų mastelių, šis projektas buvo formaliai nelegalus: tuo metu visos sąjungos mastu galiojo griežti apribojimai vadinamiesiems „žiūrovams skirtiems pastatams“. Straipsnyje analizuojami formalių ir neformalių santykių vaidmenys konstruojant Jūrų muziejų kaip viešojo gėrio projektą. Turint omenyje, kad statant Jūrų muziejų, nebuvo paisoma centrinio planavimo prioritetų, kyla klausimas dėl politinio šitos statybos pobūdžio: ar galima vertinti Jūrų muziejų kaip antisovietinį arba asovietinį projektą?.Straipsnyje pateikta analizė parodo, kad būtų klaidinga mėginti atsakyti į šį klausimą remiantis formalios organizacijos ir neformalių santykių priešstata. Empiriniai pavyzdžiai parodo, kad apstus neformalumas dažnai visiškai nesiekė suardyti formalių organizacijų veiklos centralizuoto sovietinio režimo sąlygomis. Iš tiesų priklausymas formalioms organizacijoms buvo itin svarbus resursas veikėjams, mezgusiems veiksmų tinklus, kurie driekėsi toli už jų formalių organizacijų. Šios oficialiai neleistinos, bet neformaliai sankcionuotos veiklos materialūs rezultatai – pastatai ir eksponuojami daiktai – turėtų būti traktuojami kaip ribiniai objektai, kurie tuo pačiu metu priklausė skirtingiems reikšmių pasauliams. Tad Jūrų muziejus priklausė daugeliui reikšmių pasaulių, pavyzdžiui, Lietuvos ir Rusijos sovietinės nomenklatūros ir vietinės savivaldybės, muziejaus mokslininkų ir jūreivių, gamtos ir architektūros pasauliams. Todėl būtų netikslinga tiek muziejų, tiek jį kūrusius veiksmus ir veikėjus redukuoti tik į vieną prasminę kategoriją. [Iš leidinio]

ENThis study considers organisation in countries under the Soviet regime. The focus is on the creation of the Sea Museum in Klaipėda from the 1960s to the 1980s, a massive undertaking that required huge capital investments, use of rare foreign materials, cooperation between many different sectors (Soviet military, heritage preservation, seaport management, seagoing fishing vessels and zoos in Eastern bloc countries), and many innovations in designing the local sea aquarium system. The whole project was formally illegal: there was an all-union wide restriction on building so-called 'spectator venues'. This article analyses the roles of formal and informal relations in the construction of the Sea Museum as a project concerning the public good. It suggests that the presence of informality did not undermine formal organising in the overtly centralised Soviet regime. Belonging to for­mal organisations was an important resource for actors who constructed ac­tion nets that went beyond the boundaries of these organisations. Although it is widely known that the successful functioning of formal organisations often depended on informal relations, this point raises complex questions about the identity and uniqueness of the Soviet system. [From the publication]

ISSN:
1392-2343
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33983
Updated:
2020-07-28 20:26:17
Metrics:
Views: 2    Downloads: 1
Export: