Valstybių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo problemos perduodant baudžiamąjį persekiojimą

LTTuo atveju, kai padaryta nusikalstama veika pasižymi tarptautiniu aspektu, susiduriama su natūraliu reiškiniu - valstybių jurisdikcijų konfliktu. Tarptautinis nusikalstamos veikos aspektas gali būti jžvelgiamas keliais atvejais. Visų pirma tuomet, kai vadovaujantis teritoriniu principu (šiuo atveju pasiremiama skirtingomis nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisyklėmis) dėl tos pačios veikos kelios valstybės turi teisę jgyvendinti savo jurisdikciją. Antra, kai kurios nors valstybės teritorijoje nusikalstamą veiką padaro užsienietis arba nuolat kitoje valstybėje gyvenantis asmuo be pilietybės. Trečia, nusikalstama veika padaroma kitos valstybės interesams arba kitos valstybės piliečių ar jose veikiančių įmonių interesams. Ketvirta, padaromas tarptautinis arba tarptautinio pobūdžio nusikaltimas. Galiausiai, kai konkrečios valstybės teritorijoje padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavo užsienyje veikę bendrininkai. Esant bent vienai iš išvardytų aplinkybių, dėl tos pačios nusikalstamos veikos kelios valstybės gali pretenduoti jgyvendinti savo baudžiamąją jurisdikciją. Akivaizdu, kad esant tokiai padėčiai, kyla klausimas, ar galima šią problemą išspręsti taip, kad dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo kaltininkas nebūtų persekiojamas kelis kartus, o ir pats baudžiamasis persekiojimas taptų spartesnis ir sklandesnis? šiuolaikinės valstybių teisinio bendradarbiavimo formos labai palankios siekiant spręsti minėtas problemas. Viena jų - baudžiamojo persekiojimo organizavimas tarptautiniu mastu, išvengiant trukdžių, kylančių dėl ginčų nustatant valstybių kompetenciją. Straipsnyje taikant sisteminės analizės ir loginį metodus nagrinėjama baudžiamojo persekiojimo perdavimo samprata, teisiniai pagrindai ir esminės sąlygos.Analizuojant baudžiamojo persekiojimo perdavimo klausimą, keliama baudžiamojo persekiojimo ir baudžiamojo persekiojimo pradėjimo santykio problema. Daroma išvada, kad tai netie patys dalykai, nes baudžiamojo persekiojimo pradėjimas - tai ne kas kita kaip ikiteisminio tyrimo pradėjimas, o baudžiamojo persekiojimo perdavimas - baudžiamosios bylos perdavimas. Pabrėžiama, kad perimant baudžiamąjį persekiojimą, valstybei sudaromos sąlygos gyvendinti iš esmės savo ekstrateritorinę jurisdikciją, o tai šią valstybių tarptautinio teisinio bendradarbiavimo formą skiria nuo ekstradicijos. Nagrinėjant baudžiamojo persekiojimo teisinius pagrindus keliamas klausimas, ar gali būti tenkinamas prie šiuos klausimus reglamentuojančios tarptautinės sutarties neprisijungusios valstybės prašymas bendradarbiauti perimant baudžiamąjį persekiojimą? Prašymas gali būti tenkinamas tuo atveju, kai prašomosios valstybės nacionaliniai įstatymai numato valstybių bendradarbiavimo perduodant baudžiamojo persekiojimo galimybę nesant tarptautinės sutarties. Analizuojant šią problemą kategoriškai neigiama mintis, kad valstybė, išreiškusi sutikimą dėl tarptautinės sutarties privalomumo, įsipareigoja net ir to nepadariusioms valstybėms. Viena iš svarbiausių prašymo perimti baudžiamąjį persekiojimą sąlygų yra veikos abipusio baudžiamumo reikalavimas. Aiškinantis šio reikalavimo turin] daroma išvada, kad ji turi būti taikoma tik in concreto, nes jos taikymas in abstracto gali būti užsienyje padarytų nusikalstamų veikų nebaudžiamumo prielaida. Tačiau kartu pabrėžiama, kad perimus baudžiamąjį persekiojimą ir traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn fakultatyvių požymių atitikimas turi būti absoliutus.

ENWhen an offence assumes an international aspect, it is possible to encounter with a natural phenomenon – a conflict between jurisdictions of the countries. An international aspect of an offence may be seen in several cases. First of all, under the principle of territory (in this case different rules for definition of an offence may be used) a number of countries may enforce their jurisdiction for the one and the same offence. Secondly, when an offence is committed in the territory of some country by a foreign national or a person without the citizenship, but permanently living in that country. Thirdly, when an offence is carried out against another country, or its citizens or institutions. Fourthly, when an international crime or crime of an international character is perpetrated. Finally, when partners, acting in foreign countries were involved in the offence committed within the territory of a specific country. In the presence of at least one of the above-mentioned situations, different countries may claim to enforce its criminal jurisdiction for the same offence. It is obvious, that in such a situation the question is, whether it is possible to solve the problem so that the perpetrator of the same offence would not be prosecuted for several times and the criminal proceeding itself would become more effective? The modern forms of legal cooperation between the states are very favourable to solve the problems of the kind. One of these is the organisation of criminal proceedings on the international level, thanks to which it is possible to avoid disadvantages resulting from conflicts of competence.The article examines the concept, legal basis and essential conditions of criminal proceedings using the methods of systematic analysis and logics. While analysing the concept of criminal proceedings, the author observes that the countries transferring the criminal proceedings tend to mistakenly interpret the provisions of international treaties. Cases exist, when the notions "transfer of criminal proceedings" and "start of criminal proceedings", used in international treaties are understood identically. After the analysis of these notions, a conclusion is made that they are not identical. By the time a request is submitted for the transfer of criminal proceeding, pre-trial investigation is needed, and not investigation of criminal case, where certain procedural acts of further investigation have already been carried out. While going deeper into the problem of the transfer of criminal proceedings on legal grounds, the author highlights the fact, that an international treaty may only be used in the case, when both countries have declared their agreement for its binding powers. In the absence of such an agreement, the transfer of criminal proceedings depends only on the goodwill of the requesting country, which may be discussed only in accordance with the national law. The analysis of criminal proceeding conditions has proved that the most important of them is – principle of dual criminal liability. The legal literature admits that this condition is understood both in concreto and in abstracto.