Competitive ability potential according to the local authorities in Alytus and Utena regions
LTVietos valdžios vadovų įtaka sprendžiant teritorijos raidos problemas, numatant jos konkurencingumo galimybes yra didelė. Siekiant išsiaiškinti, kaip jie vertina esamą padėtį ir perspektyvinę plėtrą, 2001-2004 metais atlikti tarptautiniai lyginamieji tyrimai. Vietos savivaldos institucijų vadovai atsakė į 163 klausimus. Apklausti 59 (61,0%) respondentai (iš 97). Tarp jų buvo: 49 seniūnai, 9 savivaldybių merai ir 1 apskrities administracijos viršininkas. Alytaus ir Utenos apskritys pasirinktos dėl geografinės padėties, nes ribojasi su valstybėmis (Baltarusija, Latvija, Lenkija), kurios dalyvavo atliekant lyginamąjį tyrimą. Pateikiame apibendrintus tyrimo rezultatus. Alytaus ir Utenos apskritys - nauji Lietuvos teritoriniai-administraciniai vienetai. Jos kūrėsi paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais, intensyviai plėtojant būsimus regionų centrus - Alytų ir Uteną. Minimos apskritys užima beveik penktadalį (19,3 %) šalies ploto, bet jose 2004 m. pradžioje gyveno tik dešimtoji dalis (10,6%) visų gyventojų. Tai rečiausiai gyvenamos Lietuvos apskritys. Ekonomines apskričių galimybes, jų reikšmę šaliai geriausiai rodo bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis 1 gyventojui. Abi apskritys pagal jo dydį nebuvo tarp pirmaujančiųjų. Šiose apskrityse, kaip ir visoje šalyje, pagrindinis vaidmuo (BVP sandara) teko paslaugų sferai. Pramonės, įskaitant energetiką, dalis viršija šalies vidurkį (20,7%). Alytaus apskrityje jį sudarė 25,9%, Utenos - 21,6%. Šią situaciją lėmė tai, kad apskrityse veikė didelės pramonės ir energetikos įmonės. Alytaus apskrityje - medvilnės, šaldytuvų, alkoholinių gėrimų gamyklos, Utenos - Ignalinos atominė elektrinė, alaus darykla, trikotažo ir kitos gamyklos.Didžiausią vietos savivaldos institucijų biudžeto dalį sudaro jų pačių pajamos. Vis dėlto jų nepakanka įvairiapusei veiklai, ypač remonto darbams atlikti, keliams tvarkyti, socialinei paramai ir kt. Tai būdinga abiems apskritims, kur daugiau kaip pusė (55,0-59,0%) respondentų nurodė, kad dėl lėšų trūkumo nebuvo tęsiamos investicijos, lėšų trūko ne tik komunaliniam ūkiui, bet ir infrastruktūrai, pastatams atnaujinti, modernizuoti. Pokyčių laikotarpiu tirtose apskrityse nustatytas aukštas bedarbystės lygis. Respondentų nuomone, jį lėmė kolūkių ir tarybinių ūkių likvidavimas, darbo vietų mažėjimas modernizavus gamybą, bankrutavus įmonėms. Sėkmingą vietos savivaldos teritorijos raidą lemia intensyvesnis bendradarbiavimas. Tačiau tik 25,0%, respondentų teigimu, tokį bendradarbiavimą plėtoja, taigi jis nėra intensyvus. Dažniau bendraujama su regiono plėtros agentūromis, nacionalinėmis organizacijomis įvairiais pramonės bei prekybos klausimais. Teritorinis bendradarbiavimas labiau išplėtotas Alytaus apskrityje. Puikus pavyzdys galėtų būti „Landruva", kurią sudaro Lazdijų, Druskininkų ir Varėnos savivaldybės. Absoliuti dauguma (78,0%) vietos valdžios vadovų norėtų daugiau bendradarbiauti su užsienio partneriais. Atlikti tyrimai parodė, kad tarptautiniam bendradarbiavimui trukdo lėšų stygius, patirties stoka, užsienio partnerių trūkumas, nepakankama darbuotojų kvalifikacija, užsienio kalbų mokėjimas ir kt. Sėkmingai vietos valdžios institucijų raidai įtakos turi raidos strategijos, kaip oficialaus dokumento, parengimas. Tyrimai parodė, kad dauguma savivaldybių tokio dokumento neturi (tyrimo metu jį turėjo tik 24,0% tirtų savivaldybių).Populiarinant vietos valdžios institucijas svarbi reklama. Jai prioritetą teikia dauguma respondentų (68,0%). Reklama plačiai naudojama parodų, mugių, seminarų, konferencijų metu, taip pat dedama į leidžiamus katalogus, kitus reklaminius leidinius. Vietos verslui įtakos turi nemažai veiksnių: gamtinė-geografinė aplinka, istorinis-kultūrinis paveldas, galimybė vykdyti investicinę veiklą, esama socialinė-ūkinė infrastruktūra ir kt. Daugelio vietos valdžios vadovų nuomone, didžiausia teritorijos vertybė yra istorinis-kultūrinis paveldas (64,0%). Jam priskiriami ne tik archeologiniai, istoriniai paminklai, bet ir urbanistiniai-architektūriniai statiniai, kultūrinis paveldas, kiti kultūros objektai. Teritorijos vertybių skalėje respondentai išskiria gamtinę-geografinę aplinką (59,0%). Tai vietos kraštovaizdis ir svarbiausi jo gamtiniai komponentai: švarūs ežerai ir jų pakrantės, upės bei jų slėniai, biologine įvairove išsiskiriantys miškai. Minėtos sąlygos, vietos valdžios institucijų vadovų nuomone, gali padėti sėkmingai plėtoti turizmą, ypač agroturizmą. Tyrimai parodė, kad vietovės konkurencingumą lemia dvi veiksnių grupės. Pirmąją apimtų veiksniai, kurie siejami su konkrečios teritorijos vertybėmis, taigi ir galima vietovės plėtros perspektyva. Tai pramonės ir verslų, prekybos, žemės ūkio, transporto, turizmo bei pramogų plėtra. Antrai grupei priklausytų veiksniai, susiję su žmogumi: gebėjimas dirbti su žmonėmis, technika, išsimokslinimas, kompiuterinis raštingumas, darbštumas ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paveldas, rekreacija; Regionų konkurencingumas; Regionų raida; Vietos valdžia; Heritage; Local authorities; Neighbourhood; Regional competitive ability; Regional development.
ENThe opinion of the local authorities of Alytus and Utena regions on the competitive ability in their regions is presented. It is a part of the international project on the regional competitive ability. 59 respondents (61,0%) were polled. They answered 163 questions. The purpose of the research was to determine the major factors influencing the territorial development and the career possibilities, also the ability to compete in different economic conditions. [From the publication]
