Trends of accounting changes in the context of Lithuanian economic development
LTStraipsnio tikslas buvo atskleisti, kaip kito apskaitos sistema Lietuvoje, kokiu lygiu šie pokyčiai buvo sąlygojami Europos Sąjungos dokumentų ir kokią įtaką tai turėjo Lietuvos ekonomikos vystimuisi. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojami pereinamojo iš komandinės į rinkos ekonomiką laikotarpio bruožai, būdingos problemos, nulėmusios apskaitos pokyčius Lietuvoje, aptariamos apskaitos politikos perspektyvos, nacionaliniai ypatumai bei harmonizavimas Europos sąjungos kontekste. Apskaitos pokyčius buvo tikslinga nagrinėti dviem etapais: pereinamasis iš komandinės į rinkos ekonomiką (1990-2000) bei integracijos į Europos Sąjungą (2001-2005). Pagrindiniai pirmojo apskaitos pokyčių etapo uždaviniai buvo iš esmės pakeisti Lietuvos apskaitos sistemą formos (finansinių ataskaitų struktūra ir forma) bei turinio (taikomų metodų) prasme. Kita vertus, atsižvelgiant į to laikotarpio ekonominę šalies situaciją, tampa akivaizdu, kad valstybei buvo svarbu užtikrinti tam tikro lygio kontrolę iri planuoti mokestines pajamas. Todėl galima teigti, kad svarbiausi apskaitos reformos iniciatoriai ir apskaitos teikiamos informacijos vartotojai pradiniame etape buvo valdžios institucijos. Tai sąlygojo kelios priežastys. Pirmoji buvo, kad rengiant pirmąjį buhalterinės apskaitos įstatymą svarbų vaidmenį suvaidino mokestinių pajamų apskaitos problemos, o tai, savo ruožtu, nulėmė ir tai, kad Lietuvos apskaitos sistemai būdingesni kontinentinės apskaitos bruožai. Kita vertus, naujai atsirandančio privataus verslo sektoriaus dalyviai nebuvo suinteresuoti finansinių ataskaitų informatyvumu, o pastarosios buvo orientuotos į atsiskaitymą su valdžios institucijomis. Antrojo apskaitos pokyčių etapo uždaviniai buvo teisinės ir metodologinės apskaitos bazės harmonizavimas Europos Sąjungos kontekste.Šių uždavinių pobūdis iš esmės atitinka būdingas apskaitos problemas Vakarų šalyse, kurias savo ruožtu sąlygojo tai, kad Euro-pos ketvirtoji ir septintoji direktyvos buvo nepakankama sąlyga tenkinant globalaus verslo dalyvių informacinius poreikius (skirtingais apskaitos principais sukaupti ir apdoroti duomenys yra nepalyginami tarpusavyje). Tai ir buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi apskaitos taisyklių harmonizavimo visame pasaulyje poreikį. Pagrindiniai šių pokyčių iniciatoriai – pasaulinės biržos. Svarbiausia metodologine baze tapo tarptautiniai apskaitos standartai, kurie nėra įstatymas, tačiau pateikia tam tikro pobūdžio rekomendacijų. Esminiai privalumai, kuriuos pasiekė į tarptautinių biržų sąrašus įtrauktos kompani-jos, taikančios tarptautinius apskaitos standartus, yra: finansinė nauda (žemesni kapitalo kaštai); marketingo ir viešųjų ryšių nauda (platesnė informacijos sklaida ir populiarinimas); politinė nauda (mažesnė priklausomybė nuo vietinės kapitalo rinkos ir politinių vietinės valdžios sprendimų). Nuo 2004 metų verslo apskaitos bei tarptautinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai tapo svarbiausiu Lietuvos kompanijų apskaitos metodologiniu pagrindu. Šių standartų įsigaliojimas Lietuvos apskaitos sistemą pakėlė į aukštesnį kokybinį lygmenį. Tarptautinių apskaitos standartų taikymas, privalomas kompanijoms, įtrauktoms į biržų sąrašus, atveria naujas galimybes užsienio investuotojams ir kapitalo rinkų vytimuisi [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apskaitos politika; Apskaitos sistema; Ekonomikos vystymas; Kapitalo rinka; Užsienio investicijos; Accounting policy; Accounting system; Capital market; Economic development; Foreign investments.
ENChanges in accounting system have direct impact to economic stability and development of the states. It could be noticed analyzing experience of accounting harmonization in stabile and transitional economy countries, as well. The aim of this paper is to disclose to what extent changes in Lithuanian accounting policy within the framework of European Union determined results of Lithuanian economic development. In the first part of the article we tried to shed more light to the preconditions of those tremendous changes in the Lithuanian economy and accounting as well by analyzing the main features of transitional economy from accounting changes point of view. In the second part we briefly discussed changes in Lithuanian ac-counting systems since 1990 and disclose impact of it to the results of economic development. Further accounting policy perspectives, national peculiarities and problems of it discussed as well. The main conclusion based in performed study is as follows: Natural feature of initial stage of Lithuanian accounting reform is that the State government becomes the main initiator of accounting legislation. An important role in the drafting of accounting reform legislation played considerations about tax revenue. On the other hand authorities remained primary users of accounting information, because of lack of interest from private sector. Business accounting standards and international accounting and financial reporting standards become the main methodological basis for accounting in Lithuanian companies.Those standards raised accounting to a higher level of quality and this could be an advance of Lithuanian accounting. Application of IAS (international accounting standards), required for companies listed in the stock exchange market, opens new possibilities for foreign investors and capital market development. According to the results of the research it is difficult to evaluate the direct effect to economic results, because of the complexity of factors influencing economic development. The tendencies of the relations between changes in accounting policy and foreign direct investment are similar to EU states. However according to the results in the case of capital market the tendencies were opposite. In Lithuanian case the domestic investors were more active than the foreign ones. Summarizing it could be maintained that the changes in accounting policy in Lithuania did not make such significant influence on economic development, as it happened in other EU countries, because of features of transitional economy and it is too early to look for visible results. [text from author]
