Neskelbtas Antano Juškos rankraštis

LTPublikacijoje skelbiamas Stasio Skrodenio iš rusų kalbos išverstas iki šiol dar nepublikuotas Antano Juškos rankraštis „Pušalotiškių lietuvių vestuvių papročiai“, kuris buvo parengtas XIX a. viduryje ir supažindina su to meto Pušaloto (miestelio dabartinio Pasvalio rajone) apylinkių gyventojų kultūra ir vestuvių tradicijomis. Publikuojamo teksto rankraštinis variantas saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyne. Skelbiamą tekstą lydi S. Skrodenio parašyta rankraščio apžvalga. Joje konstatuojama, kad rankraštis yra be datos, bet spėjama, kad galėjo būti parašytas maždaug 1860-1862 m. Daroma prielaida, kad tekstas greičiausiai buvo skirtas ne lietuvių skaitytojui, todėl jame pridėtas didelis įvadinis straipsnis apie lietuvių kalbą ir jos gyvavimo ypatybes, kuriame teigiama, jog žemaičiai laikomi „Lietuvos širdimi“ ir Lietuvos vidurio sritys yra geriausiai išlaikiusios savo kalbą ir senosios kultūros elementus, ką liudija ir Pušaloto gyventojų vestuvių papročiai. S. Skrodenis pastebi, kad pušalotiškių vestuvių aprašyme į akis krenta pabrėžti krikščioniškieji elementai – giesmių giedojimas, kryžiaus bučiavimas ir kt. Drauge S. Skrodenisatkreipia dėmesį į tai, kad šis A. Juškos darbas mokslininkams kėlė ir tebekelia abejonių bei diskusijų. Labiausiai diskutuotina yra tai, kad kai nemažai šio aprašo dalių sutampa su kitu šiek tiek vėliau to paties A. Juškos parengtu kūriniu - „Svotbine rėda“, kuriame, pasirodo, veliuoniškiams priskiriami ir pušalotiškių papročiai.Reikšminiai žodžiai: Antanas Juška; Antanas ir Jonas Juškos; Pušalotas; Rankraštis; Tautosaka; Vestuvių papročiai; Antanas Juška; Antanas and Jonas Juskos; Folklore; Manuscript; Pušalotas; Pušaltotas; Wedding customs; Weding custums.

ENThe publication announces the previously unpublished manuscript „Pušalotiškių lietuvių vestuvių papročiai“ /Wedding customs of Pušalotiškiai Lithuanians/ by Antanas Juška, which was translated from Russian by Stasys Skrodenis. The manuscript was prepared in the middle of the 19th century and it introduced the culture and wedding traditions of residents in Pušalotas (the small town in the current Pasvalys district) region. The manuscript version of the published text is stored in the library of the Institute of Lithuanian literature and folklore. The published text is accompanied with the manuscript review written by S. Skrodenis. It states that the manuscript is undated, but it is speculated that it could have been written around the year 1860-1862. It is assumed that the text was not intended for the Lithuanian reader, that is why a large introductory article about the Lithuanian language and its existence features was added. The article states that Samogitians are considered to be “the heart of Lithuania” and that Lithuania’s middle areas are the best to preserve their language and the elements of ancient culture, which is also witnessed in wedding customs of Pušalotas residents. S. Skrodenis notes that in the Pušalotas residents’ wedding description some Christian elements are noticeably emphasized - chanting, kissing the cross, etc. Also, S. Skrodenis draws attention to the fact that this work of A. Juška aroused and continues to arouse doubts and discussions among scientists. The most controversial seems the fact that the large number of this description’s parts coincide with another piece written little later by the same A. Juška called “Svotbinerėda“, in which veliuoniškiai are assigned customs of pušalotiškiai.