Lietuvos lenkų vestuvinės dainos

LTVestuvinės dainos nėra pati gausiausia Lietuvos lenkų repertuaro dalis. Apeiginių archajinių dainų išliko nedaug, ir dabar dažniausiai begalima užrašyti tik jų fragmentus. Kur kas geriau yra išsaugota vestuvinė lyrika. Straipsnyje pateikiamos dainos buvo užrašytos 1997-2000 m. daugiausia Vilniaus krašte (Vilniaus, Trakų, Švenčionių, Molėtų, Šalčininkų raj.), nes Liaudoje, Kėdainių ir Kauno rajonuose gyvenantys lenkai, būdami šlėktų kilmės, vestuvinių apeigų dainų nedainuodavo. Vilniaus krašte gerokai turtingesnį dainų repertuarą galima užrašyti taip pat ten, kur gyvena valstiečių kilmės gyventojai. Šio žanro dainos atspindi kultūrinį kontekstą, kuriame folkloras formavosi dvikalbiuose ir trikalbiuose paribiuose (Vilniaus krašte, kur gyvena dviem ir trimis kalbomis kalbantys gyventojai, vestuvinės apeigos neretai būdavo atliekamos keliomis kalbomis pramaišiui). Nors dauguma vestuvinių apeiginių dainų, užrašytų lietuvių ir lenkų paribiuose, turi vietines šaknis, Lietuvos lenkų vestuvinių dainų repertuare galima rasti ir tokių dainų, kurios yra kilusios iš Lenkijos. Kai kurie dainų variantai su žinomu vainiko ridenimo per stalą motyvu arba daina, dainuojama pinant vainiką našlaitei, yra žinomi tiek Lietuvoje, Baltarusijoje, tiek ir Lenkijoje – tai byloja apie šių motyvų archajiškumą. Tam tikrais vestuvinių apeigų momentais dainos galėjo būti dainuojamos arba smuiku griežiama vien tik melodija.Reikšminiai žodžiai: Baltarusiai; Lenkai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuviai; Melodika; Rytų Lietuva; Trikalbės vestuvių dainos; Vestuvinės dainos; Belorussian; East Lithuania; Lithuania; Lithuania, polish; Lithuanians; Melodics; Poles; The Poles; Trilingual wedding songs; Wedding songs.

ENWedding songs are not the most abundant part in the repertoire of Lithuanian Poles. A small number of ritual archaic songs have survived to date, and only fragments thereof might usually be recorded nowadays. Wedding lyrics has been preserved much better. The songs presented in the paper were recorded in 1997–2000 mainly in Vilnius region (Vilnius, Trakai, Švenčionys, Molėtai, Šalčininkai Districts), because the Poles of szlachta descent residing in Liauda, Kėdainiai and Kaunas Districts did not sing wedding songs. A richer song repertoire might be recorded in Vilnius region also in those areas where the persons of peasant descent reside. The songs of this genre reflect the cultural context, in which folklore formed in bilingual or trilingual periphery (a wedding ceremony was often conducted in a mix of several languages in those parts of Vilnius region that are inhabited by bilingual or trilingual people). Although the majority of wedding ritual songs recorded in the Lithuanian-Polish periphery are of local origin, the repertoire of wedding songs of Lithuanian Poles also contains songs of Polish origin. Some song variants with a familiar motif of rolling a wreath along the table or a song sung while wreathing for an orphan girl are known in Lithuania, Belarus and Poland; this testifies the archaic character of these motifs. At certain moments of the wedding ceremony songs were sung or only a melody was played with a violin.