Eeva Elina Uotila, Selected loans into Finnish and Baltic-Finnic (and some aspects of Finnish grammar). A memorial volume published on the 60th anniversary of her birth. Ed. by Raimo Anttila and Pirjo Nummenaho, Napoli, Istituto universitario orientale, 2000, 270

LTRecenzijoje aptariamas beveik 3 dešimtmečius Italijoje gyvenusios ir dirbusios suomių kalbininkės Eevos Uotilos-Arcelli (1941-1995) geriausių straipsnių rinkinys „Selected Loans into Finnish and Baltic-Finnic“, kurį sudaro dvidešimt keturios 1969-1995 m. suomių, italų, anglų ir vokiečių kalbomis paskelbtos publikacijos. Plati E. Uotilos publikacijų geografija liudija ją buvus aktyvią tyrinėtoją; rinkinio gale pridėtame išsamiame publikacijų sąraše, be didžiausią kūrybinio palikimo dalį sudarančių straipsnių iš etimologijos ir gramatikos, yra rašinių apie suomių ir italų literatūrą ir italams skirtas suomių kalbos vadovėlis. Etimologija buvo E. Uotilą labiausiai traukusi kalbotyros sritis, o konkrečiuose etimologiniuose tyrimuose jos dėmesys daugiausia buvo sutelktas į suomių kalbos skolinius, kurių originalo dažniausiai ieškodavo baltų ir germanų kalbose. Iš 17 straipsnių apie suomių kalbos žodžių kilmę 13 skirta baltiškiems ir germaniškiems suomių kalbos skoliniams. Iš vėlesnių, nuo 1983 m. publikuotų E. Uotilos etimologinių straipsnių apie hipotetinius suomių kalbos baltizmus įdomūs yra du, kuriuose ji pirmoji pabandė susieti aiškios etimologijos neturinčius suomių kalbos žodžius kohta 'vieta; taškas, punktas' su lietuvių kakta ir hinta 'kaina' su hipotetiniu baltišku originalu šimtas. Ne visos E. Uotilos pasiūlytos etimologijos yra vienodai taiklios ir vienodai pavykusios, tačiau dabar, sudėtos į vieną knygą ir lengvai prieinamos, yra tikrai vertingas šaltinis pirmiausia tiems, kas domisi ne vien suomių kalbos, bet ir apskritai „žodžių archeologija“.

ENThe review discusses the collection of best articles “Selected Loans into Finnish and Baltic-Finnic” of the Finnish linguist Eeva Uotila-Arcelli (1941–1995), who lived and worked in Italy for almost three decades. The collection consists of twenty-four publications published in Finnish, Italian, English, and German in 1969–1995. A wide geography of Uotila’s publications testifies that she was an active researcher; the extensive list of publications, presented at the end of the collection, besides articles on etymology and grammar, which constitute the major share of her creative heritage, contains essays on Finnish and Italian literature and the textbook of the Finnish language for Italians. Etymology was the key area of interest for Uotila: in the specific etymological studies she mainly focused on Finnish loanwords and searched for their roots in Baltic and Germanic languages. 13 out of 17 articles on the etymology of Finnish words focused on the Finnish loanwords of the Baltic and Germanic origin. Among subsequent etymological articles about hypothetical Baltic loanwords in the Finnish language, published since 1983, two articles are of interest: the author was first to relate the Finnish words kohta [place; point] and hinta [price] without a clear etymology to the Lithuanian words kakta [forehead] and the hypothetical Baltic šimtas [one hundred]. Not all etymologies proposed by Uotila are equally accurate and successful, yet now, after they have been collected in one book and easily accessible, they are actually a very valuable source primarily for those who are interested in the general rather than merely Finnish “word archaeology”.