Analysis of the impact of the decoupling of the CAP (and the state) payments on the behavior of dairy farmers of Lithuania

LTStraipsnyje analizuojama Bendrosios Europos žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir nacionalinių mokėjimų atsiejimo potencialus poveikis Lietuvos pieno ūkininkų produkcijos gamybai. Autorius teigia, kad atsiejimo poveikis ūkių produkcijos gamybai Lietuvoje gali skirtis nuo tokio poveikio senesnėse Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse. Daugiausia tai yra susiję su palaipsniu BŽŪP mokėjimų įvedimu, nevaržymu kvotomis ir unikaliomis Lietuvos žemės ūkio, ypač pienininkystės, savybėmis. Keliama hipotezė, kad tiesioginis atsiejimo poveikis Lietuvos ūkių produkcijai yra nežymus, o netiesioginis teigiamas poveikis, patirtas per ūkių investicijas yra žymus. Lietuvos ūkių tyrimo rezultatai patvirtina šias hipotezes. Tyrimas parodė, kad apklausti ūkininkai orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą, bet jų elgesį ne visada motyvuoja ekonominė nauda. Nestabilumas nestabdo ūkininkų nuo investavimo į savo ūkius. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad atsiejimo poveikis ūkio produkcijai greičiausiai yra ilgalaikis. Produkcijos padidėjimas bus susietas su padidėjusiomis investicijomis į ūkį. Be to, tyrimo rezultatai leidžia prognozuoti potencialų pieno ūkininkų elgesį kitose ES šalyse narėse. Tai yra, naujose šalyse narėse, tokiose, kaip Lietuva, ūkininkų ekonominio elgesio motyvus gali būti sunku numatyti. Gali būti, kad ūkininkų elgesys investicijų atžvilgiu gali nepriklausyti nuo to, ar ūkininko likvidumas yra apribotas, ar ne.

ENThis paper is based on the MSc thesis report, in which we investigate the potential impact of the decoupling (of the CAP and the state payments) on the production behaviour of dairy farmers of Lithuania. In the report we argued that the impact of the decoupling on the farm production in Lithuania could be different from the one in the old EU member states. The main reasons for that included: phasing-in of CAP payments, nonbinding quota and particularities of Lithuanian agriculture (dairy farming). The hypothesis of our thesis was that the direct impact of the decoupling on the farm production in Lithuania was negligible but the indirect (positive) impact (through farm investments) was notable. To research the topic we did the farm survey. The construction of the farm survey (the questionnaire) was based on the economic theory which served as a background and a theoretical justification for the study. We interviewed thirty-one farmers which had six or more cows per farm. The analysis of results of survey led to the confirmation of our thesis hypothesis. However, in this paper we do not present the analytical part of the research. We focus on the theoretical background and the methodological framework of the study. We provide the main outcomes of our analysis in the discussion part (conclusions). In the latter part we also provide suggestions for the future research; how to improve our existing questionnaire we used to interview farmers; what questions should be asked and which areas should be given more attention?.