LT1939 metų nacistinė Klaipėdos krašto aneksija, 1940 metų prievartinė Lietuvos inkorporacija į Sovietų Sąjungą, gyventojų mainai pagal 1941 metų sausio 10 dienos sutartį, evakuacija, pokarinė antroji Lietuvos okupacija buvo tie svarbiausieji procesai, kurių galutinis rezultatas šiandien yra kilminių Klaipėdos krašto gyventojų praradimas. Šitų procesų ir įvykių fone Klaipėdos krašto gyventojų pilietybės klausimo sprendimas buvo teisinis-politinis aktas, turėjęs ilgalaikių pasekmių. Istoriškai susiklostė, kad pilietybės-tautybės svarstyklės Klaipėdos krašte svyruodavo pakrypdamos tai į vieną, tai į kitą pusę. Per XX amžių būtinybė apsispręsti ir pasirinkti pilietybę iškilo du kartus. Pilietybės pasirinkimas 1939 metais labai skyrėsi nuo 1925 metų situacijos. Apsispręsti būti ar likti lietuviu nacistinės okupacijos sąlygomis reikėjo ir ryžto, ir drąsos. Nagrinėdami tik optantus, lengviau iškristalizuojame labiausiai tipišką klaipėdiškių grupę. Jų gyvenimai ir likimai būdingi visiems šio regiono gyventojams. Lietuvos pilietybę 1939 metais pasirinko tokios gyventojų grupės: 1) senoji generacija, ji nuosekliai siekė Mažosios Lietuvos susijungimo su Didžiąja Lietuva; 2) aktyvūs, subrendę Klaipėdos krašto ekonominio, politinio ir visuomeninio-kultūrinio gyvenimo kūrėjai ir veikėjai; 3) pažangi lietuviškoji krašto jaunuomenė. Platus optantų klaipėdiškių profesinis spektras: ūkininkai, mokytojai ir mokiniai, sportininkai, bankininkai, prekybininkai ir verslininkai, valstybinių įstaigų tarnautojai, diplomatai ir būsimieji mokslininkai.
ENThe 1939 Nazi annexation of Klaipėda Region, the 1940 forced incorporation of Lithuania in the Soviet Union, population exchange under the agreement of 10 January 1941, evacuation, the second post-war occupation of Lithuania were among the key processes, the final outcome whereof was the loss of Klaipėda Region residents who descended from this region. In the background of these processes and events, the solution of the issue of nationality of Klaipėda Region residents was a legal-political act that had long-term consequences. The historic circumstances determined that the nationality scales in Klaipėda Region balanced to one or another side. In the 20th c. there were two moments of necessity to decide and choose nationality. The choice of nationality in 1939 greatly differed from the situation in 1925. The decision as to be and remain a Lithuanian under the Nazi occupation conditions required both determination and courage. The focus namely on the optants makes it easier to clarify the most typical group of Klaipėda residents. Their life and fate is typical of all residents of the region. Lithuanian nationality was chosen by the following groups in 1939: 1) the old generation who consistently sought the merger of Lithuania Minor and Proper Lithuania; 2) active and mature creators and figures of the economic, political and public-cultural life of Klaipėda Region; 3) advanced young Lithuanians of the region. The range of their professions was wide: they were farmers, teachers and students, sportsmen, bankers, traders and entrepreneurs, civil servants, diplomats and future scientists.