Poetas keičia sistemą? Žvilgsnis į Just. Marcinkevičių, M. Martinaitį ir S. Gedą vėlyvajame sovietmetyje
LTStraipsnyje analizuojama, kaip pakito oficialiajame lauke dalyvaujančio rašytojo statusas, vaidmuo ir santykis su sovietiniu režimu po 1988 metų, kai keletas vietiniam rašytojų elitui priklausančių narių buvo išrinkti į iniciatyvinę Sąjūdžio grupę. Straipsnyje aptariamų Just. Marcinkevičiaus, S. Gedos ir M. Martinaičio pavyzdžiai liudija šių asmenybių tapimą besikeičiančios Lietuvos, jos intelektualinio lauko vienomis svarbesnių simbolinių figūrų (nors kūrybinės ir konjunktūrinės skirtys tarp šių kūrėjų buvo gana ryškios). Tyrimu parodomos skirtingos Just. Marcinkevičiaus, S. Gedos ir M. Martinaičio priešpriešinimosi dogmatiškai pozicijai linijos; atsirandančios ir oficialiuosiuose kanaluose, ir bręstančios visuomeninėse erdvėse. Kalbant apie S. Gedą ir M. Martinaitį, pabrėžtinos situacijos, kai išsprūstama iš viršūnių, o kūrėjai savo poziciją labiau pabrėžia neformalioje erdvėje ir ezopine laikysena. Just. Marcinkevičiaus atveju pačiose viršūnėse pastebimas dominuojančios linijos kitimas ir privačiais požiūriais pagrįstos pozicijos palaikymas. Vertinant tiek Just. Marcinkevičiaus, tiek S. Gedos kartos įtaką, abejonių dėl minėtų rašytojų, pavyzdžiui, Rašytojų sąjungos aplinkoje įvykusio poslinkio į nacionalinio identiteto, peržengiančio „tautų žydėjimo“ principus, stiprinimą, abejonių nekyla. Kartu galima užfiksuoti poetų ir rašytojų gebėjimą įkūnyti nemažą kūrėjo autonomiškumą, atsisakymą būti proletariato interesų reiškėju.
ENThe paper analyses how the status, role and relationship with the Soviet regime of a writer participating in the official field changed after 1988, when several members belonging to the local elite of writers were elected to the initiative Sąjūdis group. The examples of Justinas Marcinkevičius, Sigitas Geda and Marcelijus Martinaitis discussed in the paper testify transformation of these personalities into some of the most important symbolical figures of the changing Lithuania and its intellectual field (although the creative and conjuncture differences among these creators were rather big). The research shows different lines of Marcinkevičius’, Geda’s and Martinaitis’ opposing the dogmatic position, which appear in the official channels and mature in public spaces. When talking about Geda and Martinaitis, the situation when one escapes from the elite and creators more emphasise their position in non-formal space and by Aesop-like bearing should be noted. In the case of Marcinkevičius, the change of a dominating line and the position based on private attitudes are noticed in the elite. When evaluating the influence of both Marcinkevičius and Geda, there arise no doubts as to these writers, for example, the shift to the strengthening of national identity, trespassing the principles of “the prime of nations”, which happened in the Writers’ Union. We may also record poets’ and writers’ ability to embody the large autonomy of the creator and a refusal to be the mouthpiece of proletariat’s interests.
