Titmaro Merzeburgiečio kronikos Brunono Kverfurtiečio žinutė

LTNors ir naudoja Kvedlinburgo analus, Titmaras datuoja Brunono žūtį ne jų nurodoma kovo 9-ąja, o vasario 14-ąja. Literatūroje išaiškinta: Titmaras suklydo sumaišęs Brunoną Kverfurtietį su Brunonu Verdeniečiu, pastarojo mirties datą paėmė iš Merzeburgo nekrologiumo . Svarbiausia: Titmaras fiksuoja Brunono žūtį Boleslovo Narsiojo interesų zonoje, o „Lietuvą“ supranta kaip „Prūsijos“ (dabar sakytume „baltų“) dalį. Lietuva yra šioje zonoje, Rusija – už jos ribų. Dirbtinį Jotvos įterpimą į Lietuvos ir Prūsijos pasienio su Rusija dilemą paneigia pati Titmaro ir kvedlinburgiečių motyvacija. Titmaro įvykio lokalizavimas Prūsijoje rodo, kad jam Rusija buvo „kitoje paribio pusėje“: nepamirškime, kad toliau jis kalba apie Boleslovą Narsųjį kaip Brunono palaikus išpirkusį valdovą, o Prūsiją perkelia į pirmąją vietą („žinoma Rusija šalia žinomos Prūsijos“ vietoje Kvedlinburgo analų „nežinomos Lietuvos šalia žinomos Rusijos“). Šia proga galime Kvedlinburgo analų žinutę palyginti su pradiniais Jono Kanaparijaus veikalo žodžiais. Titmaro Prūsijos pasirinkimas nepalieka Rusijai vietos šio įvykio lokalizacijoje. Kvedlinburgo analų pasakymas in confinio Rusciae et Lituae gali nereikšti in confinio Rusciae, in Litua, bet lygiai taip pat gali ir reikšti (didelės ir žinomos Rusijos pasienyje – mažoje ir nežinomoje Lietuvoje). O ar gali tai reikšti in confinio Rusciae et Lituae, in Ruscia? Norintys atsakyti į tai teigiamai turės įrodyti, kad žinutės pateikėjai (-as) būtinai siekė tiksliai parodyti, kad didelėje Rusijoje tai įvyko greta niekam nežinomos Lietuvos. Tik kodėl tuomet jie nenurodė jau šiek tiek žinomos Prūsijos, kaip tai padarė Titmaras? Tokį klausimą galima pakartoti ir „grynam“ Rusijos ir Lietuvos pasieniui.Reikšminiai žodžiai: Brunonas Kverfurtietis; Kvedlinburgo analai; Pirmasis Lietuvos paminėjimas; Prūsija; Titmaras Merzeburgietis; Titmaro Merzeburgiečio kronika; Titmaro kronika; Šv. Brunonas; Šv. Vaitiekus; Annals of Quedlinburg; First mention of Lithuania; Lithuania; Prussia; Saint Bruno of Querfurt; St. Adalbert; St. Bruno of Querfurt; Thietmar Chronical; Thietmar of Merseburg; Thietmar's of Merseburg Chronicle; Rusija (Russia).

ENAlthough Thietmar refers to the Annals of Quedlinburg, he dates St. Bruno’s death to 14 February rather than 9 March indicated in the Annals. According to literary sources, Thietmar made a mistake confusing Bruno of Querfurt with Bruno of Verden and taking the date of the death of the latter from the Merseburg Necrologium. Thietmar records Bruno’s death within the area of interests of Bolesław I Chrobry, and understands “Lithuania” as part of “Prussia”. Lithuania is situated in this area, while Russia is outside it. The artificial involvement of Yotvingia into the dilemma of the Lithuanian-Prussian border with Russia is denied by the very motivation of Thietmar and Quedlinburg residents. The localisation of event by Thietmar in Prussia shows that he considered Russia to be “on the other side of the periphery”: he talks about Bolesław I Chrobry as the ruler who bought Bruno’s remains, and puts Prussia to the first place (“known Russia near known Prussia” instead of “unknown Lithuania near known Russia” from the Annals of Quedlinburg). The message of the Annals could be compared to the initial words from the treatise by Johannes de Cannapara. The phrase from the Annals of Quedlinburg “in confinio Rusciae et Lituae” may not mean “in confinio Rusciae, in Litua” yet it may equally mean “at the border of the large and known Russia – in the small and unknown Lithuania. Could this mean “in confinio Rusciae et Lituae, in Ruscia”? Those who would like to answer in the positive will have to prove that the communicator(s) of the message necessarily sought to exactly show that it happened in the large Russia near unknown Lithuania. But why did they not indicate slightly known Prussia as Thietmar did? This question could be repeated to the “pure” Russian-Lithuanian border.