Władze litewskie wobec polskiej konspiracji niepodległościowej na Wileńszczyźnie 1939-1941

LTDaugialypiai vidiniai ir išoriniai politiniai, militariniai bei socialiniai faktoriai sąlygojo Lietuvos valdžios poziciją lenkų konspiracijos atžvilgiu. Ši problema turi būti analizuojama Lietuvos politikos dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto bei Lietuvos užsienio politikos, ypatingai santykių su Didžiąja Britanija, Prancūzija, ir grėsmės šaliai iš Sovietų Sąjungos bei Trečiojo Reicho įvertinimo kontekste. Lietuva norėjo prijungti Vilnių ir Vilniaus kraštą taip suvienydama šalį. 1939 m. spalio 10 d. Lietuvai ir Rusijai pasirašius savitarpio pagalbos sutartį, Vilniaus kraštas buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Šiuolaikinėje Lietuvos istoriografijoje yra nusistovėjusi nuostata, kad Antano Merkio Vyriausybės politika Vilniaus krašto atžvilgiu vengė naudoti griežtus metodus, nebent tai buvo pateisinama dėl nacionalinių interesų. Vilniaus krašto grąžinimas Lietuvos Respublikai turėjo didelės įtakos Lenkijos sąmokslo, kuriam buvo palankesnė terpė vystytis nei per sovietų ar nacių okupacijas, išsirutuliojimui. Straipsnyje taip pat teigiama, kad viena vertus buvo jaučiama stipri lituanizacijos politika, o kita vertus – reliatyviai švelni Lenkijos sąmokslo politika. Šios priežastys lėmė nepriklausomų pogrindžio iniciatyvų augimą. To pasekmėje Vilniaus krašte susikūrė stipri organizacija, t. y. Tarnyba Lenkijos pergalei, kuri vėliau buvo performuota į Ginkluotos kovos sąjungą (SZP–ZWZ: Służba Zwycięstwu Polski – Związek Walki Zbrojnej).Reikšminiai žodžiai: 1939-1941; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Lenkų nelegalios organizacijos; Lenkų pogrindis Vilniuje; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Vilniaus kraštas; Vilnius; 1939-1941; Lithuanian-Polish relations; Polish conspiration; Polish conspiration in Vilnius; The II World war; Vilnius; Vilnius region.

ENAn attitude of Lithuanian authorities towards Polish conspiration was based on multiple political, military and social conditions, both internal and external. This problem should be considered in the aspects of Lithuanian policy on Vilnius and region, struggle to unify this region with the rest of country on one hand, and the factors in foreign policy, especially relations with Great Britain, France, and pressure from Soviet Union and Third Reich. After the seizure of Vilnius and region, on the basis of treaty with Soviet Union, signed on the 10th of October 1939, we can observe short period of cordial gestures towards local community, which after few weeks turned into determined anti-Polish policy. In the opinion of the contemporary Lithuanian historiography, government of Antanas Merkys's in its' policy towards Vilnius region was avoiding strict methods, unless it was excused by the national interest. Disposal of Vilnius region to Lithuania had great impact on development of Polish conspiracy, which had better condition to operate than similar structures under the Soviet or Nazi occupation. On one hand we can see the strict policy of Lithuanization, on the other relatively mild policy on Polish conspiracy. These circumstances caused development of underground independent initiatives. As the effect strong structures of Vilnius District SZP-ZWZ (Polish Victory Service - Union of Armed Struggle) were created. [text from author]