Władze i społeczeństwo Litwy wobec Polaków internowanych we wrześniu 1939 roku

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos valdžios ir visuomenės pozicija Lenkijos internuotų karių 1939 m. rugsėjį atžvilgiu. Nepaisant istorinių bendrumų, Lenkija ir Lietuva į bendrą valstybę buvo sujungtos ir kultūrinių bei ekonominių ryšių pagrindu. 1918 m., Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinius santykius nuolat temdė konfliktas dėl Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto. Iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios abiejų šalių politikams nepavyko išvystyti sėkmingo dialogo, leidžiančio sukurti gerus valstybių dvišalius santykius. Tuo tarpu lenkų ir lietuvių tautybės piliečių santykiai buvo geri. Antrojo pasaulinio karo pradžia buvo viena iš priežasčių imtis priemonių stiprinant valstybės saugumą. Gynybos ministro jurisdikcijoje buvo klausimų, susijusių su kovojančių šalių, t. y. Lenkijos ir Vokietijos internuotais kariais, svarstymas. Lenkų internavimas Lietuvoje buvo labai taikus, ypač turint omenyje tai, kad įvykių ir internuotų karių skaičius buvo didelis. Bendroji ir kodifikuota teisė apibrėžė internuotų žmonių statusą. Atsižvelgiant į šį faktą, lietuviai su lenkų kariais elgėsi humaniškai, remdamiesi tuo laikotarpiu egzistavusiais tarptautiniais standartais. 1939 m., nepaisant dviejų valstybių santykius gadinančio konflikto, lietuvių visuomenė buvo labai pakanti, padedanti ir ypatingai draugiška bei nuoširdi internuotiems Lenkijos kariams.

ENIn the past Poland and Lithuania were joined not only by the tradition common statehood and history, but also within cultural and economical questions. After restoration of independence in 1918, the relationships between these countries were in permanent conflict on Vilnius and Vilnius region. As the opposition to that, relationships between citizens of Polish and Lithuanian nationality were correct. Till the outbreak of World War II, Polish-Lithuanian relationships hadn't been finally regulated. Outbreak of the war was one of the reasons to take few steps to reinforce the security of the state. Questions regarding internee soldiers of fighting countries, Poland and Germany, were considered by Ministry of Defense. Act of internment of Poles in Lithuania had very peaceful course, especially taking into consideration the scale of events and great number of internees. There were two categories of law, which defined a status of people internee in the Lithuania: common law and codified law. In this both aspects Lithuanians treated Polish soldiers humanely and according to the international standards of those times. Lithuanian society, besides the conflict between states, gave a lot of forbearance, help and, in majority, friendship and cordiality, to the internees of 1939.