LTAutorius siūlo žurnalistikos studijų perspektyvą Lietuvos mokslo ir studijų reformos kontekstuose nagrinėti trimis aspektais (kaip suprantame universitetinės žurnalistų mokyklos tikslus ir uždavinius šiuolaikinėje tinklaveikos visuomenėje (originalų buvimą mokyklų tinkle); kaip sukuriama universitetinės mokyklos ir studijų kokybė (kaip ir kokius mokslinius tyrimus būtina sutelkti ir vykdyti); kokia universitetinių studijų rytdiena, įvertinant Universiteto (-ų) tradiciją, išteklius, absolvento ir rinkos poreikius. Apžvelgęs žurnalistikos studijų istoriją ir dabartines žurnalistikos studijų programų sukūrimo ir įgyvendinimo aplinkybes Lietuvoje, autorius mano, jog Lietuvoje butų neteisinga kalbėti apie universitetinių žurnalistikos studijų tradiciją kaip apie vertą tęstinumo pavyzdį (kokybės ir etikos prasme). Tradicija gali būti suprantama tik kaip kultūros dokumentai, atspindintys istorinę raidą – juk įvairiais laikotarpiais (net iki 20 amžiaus pabaigos) politinės sistemos, medijos ir universitetai Lietuvoje mokė žurnalistą ir studentą prisitaikyti: viena galvoti – kitaip dirbti, kalbėti, skelbti. Tačiau autorius įžvelgia keletą esminių problemų. Pirma jų ta, kad universitetai, kitos aukštosios mokyklos (ne vien Lietuvoje) taip pat nori paversti žurnalistikos studijas daugiaterpėmis: ar studijuojant šiek tiek aktoriaus, dailininko (dizainerio), rašytojo, fotografo menų, galima išmokti ne tik reklamos, bet ir žurnalistikos?.Tai reiškia, jog žurnalistika gali būti interpretuojama kaip „kūrybinių dirbtuvių" dalis, kur ji paverčiama metodu, bet ne galutiniu produktu ar profesija. Atslenkanti teorijų banga apie kūrybinių dirbtuvių sąveikas nušluos teoriją apie veržlią ir pilietinę žurnalistiką. Antra, autorius pasigenda nuoseklaus kvalifikacijos kėlimo sistemos. Trečia, Lietuvos medijų sistema kaip reiškinys informacijos kultūros aspektu nėra pavyzdys, kuris būtų įdomus stebėti, ieškoti tendencijų ir kritiškai vertinti kokybišką produktą. Studentui, kuris susiduria su praktine žurnalistikos veikla Lietuvoje, tenka spręsti dilemą tarp to, ką nagrinėja auditorijose apie užsienio medijas ir to, kas vyksta Lietuvos medijose – ypač žurnalistinės etikos aspektu, kuri yra labai ryški problema. Žurnalistikos studijų programų kūrimas ir tobulinimas verčia rasti teisingų įžvalgų, tarp kurių viena yra susijusi su žurnalisto kompetencijomis ir kintančia žiniasklaidos sistema. 21 a. universitetas pagaliau turi daryti įtakos Lietuvos medijų sistemai ir tam reikalinga suvienyti medijų tyrėjų jėgas.
ENThe reform of higher education and science in Lithuania has brought new challenges: study programmes will have to be restructured according to new laws and it will be necessary to improve what has already been created. Therefore, the prospects for the discipline of journalism studies should be explored in the context of higher education and science reforms in Lithuania, with the main focus on the following aspects: 1) How to understand the aims and tasks of university schools of journalism in our modern networking society (original participation in the network of schools); 2) How to achieve quality in university schools and their studies (how and what research programmes should be supported and implemented); 3) What is the future of university studies, considering university or universities traditions, resources, and the needs of both graduates and the market.