Potencjał ludnościowy międzywojennej Litwy i możliwość jego mobilizacji

LTKiekvieno karo baigtis priklauso nuo kariniame konflikte dalyvaujančių šalių potencialo – politinio, moralinio, karinio-ekonominio. Straipsnyje analizuojamas 1940 metų Lietuvos karinis potencialas. Karinį potencialą sudaro du faktoriai – gyvybinis ir materialinis. Gyvybinis faktorius skaidomas į du elementus – kariuomenę ir parengtus rezervus. Materialusis faktorius taip pat skaidomas į du elementus – karinius materialinius rezervus ir karo infrastruktūrą (pvz., kareivinės, aerodromai, uostai). Šių faktorių tikroji svarba labiausiai priklauso nuo gerai organizuotų žmonių kiekio ir jų pasirengimo naudoti ginkluotę, nuo ginkluotės modernumo ir vadovybės kompetencijos. Tikrąjį Lietuvos kariuomenės pajėgumą ir pasirengimą rodo 1940 m. mobilizacijos planas. Pagal jį, 1940 m. birželio 1 d. armijoje buvo 28 115 žmonių (1728 karininkai, 2091 puskarininkis, 22 265 kareiviai, 2031 civilis tarnautojas, 110 civilių užėmė karininkų postus). Karo atveju planuota mobilizuoti 120 000 žmonių. Šie planai buvo realūs, atitiko galimybes juos apginkluoti. Būtina pažymėti, kad Lietuvos kariuomenės pajėgoms priklausė Lietuvos Šaulių Sąjunga, 1940 m. pavasarį turėjusi daugiau kaip 62 000 narių (tarp jų - 15 000 moterų) ir 5000 rėmėjų. Be to, galėjo būti mobilizuota daugiau kaip 10 000 studentų. Apibendrinant, karo atveju Lietuva galėjo turėti maždaug 190 000 ginkluotų vyrų. Turint omenyje, kad rezerve buvo dar 262 000, galima teigti, kad Lietuva buvo gerai pasirengusi panaudoti savo gyventojų potencialą karo atvejui.Reikšminiai žodžiai: 1919-1940; Gyventojų skaičius; Lietuvos gyventojai; Lietuvos karinis potencialas; Lietuvos kariuomenė; Lietuvos Šaulių Sąjunga; Mobilizacija; Tarpukaris; Žmogiškieji resursai; Žmonių ištekliai; 1919-1940; Human potential; Interwar period; Lithuanian Army; Lithuanian Schooters Association; Lithuanian military potential; Lithuanian residents; Mobilization; Population.

ENThe end of each war depends on the political, moral and military-economic potential of the countries that are involved in a military conflict. The paper analyses the Lithuanian military potential of 1940. It involves two factors: vital and material. The vital factor consists of two elements: the armed forces and prepared reserves. The material factor also consists of two elements: military material reserves and military infrastructure (e.g. barracks, airfields, ports). The actual importance of these factors mostly depends on the number of well-organised persons and their preparation to use armaments, on the modernity of armaments and the competence of the top management. The actual potential and preparation of the Lithuanian armed forces is revealed in the 1940 mobilization plan. According to the plan, on 1 June 1940 the army consisted of 28115 people (1728 officers, 2091 sergeants, 22265 troopers, 2031 civil servants, 110 civilians in the post of officers). The mobilization plan included 120000 people. It was realistic and corresponded to armament possibilities. It should be noted that the Lithuanian armed forced included the Lithuanian Riflemen’s Union, which involved more than 62000 members (including 15000 women) and 5000 sponsors in the summer of 1940. Moreover, more than 10000 students could be mobilized. In general, in the event of war Lithuania could have approx. 190000 armed men. Having in mind that other 262000 men were in the reserve, we could state that Lithuania was well-prepared to use its population potential in the event of war.