Atliekančių laisvės atėmimo bausmę asmenų darbas: teisė ar pareiga?

LTStraipsnyje analizuojama nuteistu laisvės atėmimo bausme asmenų darbo teisimo reglamentavimo istorinė raida, nuteistųjų darbo (kaip teisės ar pareigos) reglamentavimas pagal tarptautinės ir Lietuvos teisės aktus. Nuteistųjų darbo klausimai reguliuojami ne viename tarptautinės teisės akte. Juose nuostatos dėl nuteistųjų pareigos dirbti kinta ta kryptimi, kad nuteistųjų darbas laikomas labiau jų teise, o ne pareiga. LR Konstitucija nedraudžia įstatymu nustatyti tokį nuteistųjų darbo reguliavimą, pagal kurį nuteistasis galėtų atsisakyti dirbi (arba jam negalėtų būti nurodoma dirbti) tik dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jo amžiumi, sveikatos būkle ir pan. Nuteistųjų darbo paskirtis – specifinė. Visų pirma, nuteistojo darbas yra nuteistojo laisvės atėmimu pataisos priemonė. Antra, nuteistojo darbo tiesioginė paskirtis nėra tikslas užtikrinti jo pragyvenimą, o labiau – nuteistajam įgyti lėšų jo nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Trečia, dirbant patenkinami nuteistojo asmenybės poreikiai, skatinama jo socialinė reabilitacija. Darbo procese nuteistasis įgyja įprotį dirbti, gerbti darbą ir savo darbo rezultatą. Kadangi nuteistųjų darbas nėra darbo sutarties objektas, šis teisinis santykis neturi pagrindinio sutarties požymio – šalių laisvės (ne)sudaryti sutartį. Nuteistasis taip pat privalo dirbti tokį darbą, kokį jam parenka pataisos įstaigos administracija, ir tik tam tikrais atvejais jis turi teisę užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla. Kita vertus, pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir turimą specialybę.