Miestai ir kalbos. Meilutė Ramonienė (moksl. redaktorė)

LTRecenzijoje aptariama kolektyvinė monografija „Miestai ir kalbos“, kurioje pateikiami 2007–2009 metais kelių universitetų tyrėjų vykdyto projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ rezultatai. Projekte siekta ištirti didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) vartojamų kalbų ir tautinės tapatybės santykį, numatyti su kalba susijusios tautinės tapatybės išsaugojimo perspektyvas. Pirmojoje monografijos dalyje pateikiami atskirų kalbų: valstybinės (lietuvių) ir didžiausių tautinių mažumų: rusų (Vilniuje 14%, Kaune 4,4%, Klaipėdoje 21,3%) ir lenkų (Vilniuje 18.9%, Kaune 0,4%, Klaipėdoje 0,4%) mokėjimo ir naudojimo tyrimo duomenys. Antrojoje monografijos dalyje pateikiams Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos sociolingvistiniai portretai. Recenzijos autorė atkreipia dėmesį, kad rinkinys neabejotinai bus įdomus sociolingvistikos specialistams, sociologams ir visiems, kurie domisi kalbų tarpusavio santykiu ir padėtimi šiuolaikinėje Lietuvoje, valstybėje palyginti neseniai pergyvenusiai kardinalius socialinių-politinių prioritetų pakitimus. Knygoje pateikti statistiniai duomenys, lentelės ir grafikai vaizdžiai parodo kalbines tendencijas šalies didmiesčiuose.

ENThe review discusses the collective monograph “Miestai ir kalbos” [Cities and Languages] which presents the results of the project “The use of languages and national identity in Lithuanian cities” conducted in 2007–2009 by the researchers from several universities. The aim of the project was to investigate the relation between the spoken languages and national identity in the biggest Lithuanian cities (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) and envisage the prospects for the preservation of national identity which is related to language. The first part of the monograph presents the data of the research of the knowledge and use of separate languages: the state language (Lithuanian) and the languages of the largest ethnic minority groups: Russian (14% in Vilnius, 4.4% in Kaunas, 21.3% in Klaipėda) and Polish (18.9% in Vilnius, 0.4% in Kaunas, 0.4% in Klaipėda). The second part of the monograph presents the sociolinguistic portraits of Vilnius, Kaunas and Klaipėda. The reviewer notes that the collection will definitely be interesting to the specialists of sociolinguistics, sociologists and everybody who are interested in the interrelation of languages and their situation in present-day Lithuania, which quite recently experienced cardinal changes in social-political priorities. The statistical data, tables and graphs provided in the book give a picture of linguistic trends in the large cities of the country.