Lietuvos ekonomika ES erdvėje

LT2004 metų gegužės mėnesį Lietuvai tapus nauja ES nare svarbiu tikslu tapo sumažinti atotrūkį nuo ES pasiekto lygio pagal svarbiausius makroekonominius rodiklius. Straipsnyje pateikiami jau naujos ES-25 šalių grupės ir atskirų šalių duomenys, Lietuvos rodiklių palyginimai su ES senbuvių (ES-15) ir naujųjų narių pasiektu lygiu. Nagrinėjami demografiniai rodikliai ir jų pokyčiai dėl migracijos, užimtumo lygis ir nedarbas. Bendrojo vidaus produkto lyginamoji analizė pateikta remiantis perkamosios galios standartais, atkreipiamas dėmesys į didelį atsilikimą pagal darbo našumo rodiklį. Vartotojų kainų lygio analizė remiasi suderintu VKI. Atkreiptinas dėmesys, kad infliacijos problema 2004 metais dar nebuvo aktuali. Analizuojant užsienio prekybos rodiklius galima pastebėti, kad Lietuvos ekonomika pasižymėjo atvirumu, o eksporto intensyvumas buvo svarbiu ekonomikos plėtros varikliu. Tuo tarpu mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas palyginti su BVP santykinai jau buvo didelis. Valstybės skolos ir biudžeto deficito rodikliai buvo vertinami kaip priimtini ir nekeliantys didesnio susirūpinimo. Straipsnyje atlikta palyginamoji analizė leidžia suprasti Lietuvos pasiekimus bendroje ES erdvėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos ekonomika; Bendrasis vidinis produktas; Lithuanian economy; GDP.

ENUpon Lithuania’s accession to the EU in May 2004, the country’s main objective was to reduce the gap between the achieved EU level according to the most important macroeconomic indicators. The article provides the data of the new group of member-states (EU-25) and of separate countries, as well as comparison of Lithuanian indicators with those of old member-states (EU-15), and the level achieved by new members. The analyzed demographic indicators and their changes regarding migration, employment, and unemployment are analyzed. Comparative analysis of the gross domestic product is provided on the basis of the purchasing power standards and the attention is focused on great backlog according to work productivity indicator. Analysis of consumer price level is based on the coordinated CPI. It should be underlined that inflation was not yet relevant in 2004. When analyzing foreign trade indicators, it is possible to notice that Lithuanian economics was characteristic of openness, meanwhile intensity of export was an important driver of economic development. Meanwhile the deficit of the payment balance current account in comparison to GDP was comparatively big. State debts and budget deficit indicators were regarded as acceptable and did not raise great concerns. The article provides a comparative analysis that allows understanding achievements of Lithuania in the EU context.