Konflikto dėl Vilniaus vaizdavimas tarybinio laikotarpio lietuviškuose vadovėliuose

LTLietuvių ir lenkų tautų konfliktas dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto itin opus ir platus dalykas, analizuotinas įvairiausiais aspektais bei rakursais. Straipsnyje bandoma atskleisti, kaip sovietiniuose vadovėliuose buvo pateikiamas Lietuvos – Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus krašto tarpukariu. Straipsnio pradžioje trumpai apžvelgta Lietuvos istorijos vadovėlių raidos istorija. Mokykloms skirti vadovėliai, sistemiškai išdėstantys Lietuvos istorijos kursą, standartiniu pavadinimu „Lietuvos TSR istorija“ buvo leidžiami 1957–1988 metais. Šiuo laikotarpiu galima būtų išskirti kelis pagrindinius istorijos vadovėlių komplektus, kurie skyrėsi autorių kolektyvo sudėtimi ir kai kuriais turinio pateikimo aspektais: 1) J. Jurginio vadovėlis, leistas 1957–1961 m. 2) 4 autorių (A. Berlinskienė, A. Gaigalaitė, J. Jurginis, Z. Pilkauskas) vadovėlis, redaguotas J. Žiugždos, lietuvių kalba leistas 1962-1964 m. 3) 2 autorių (A. Gaigalaitės ir R. Žepkaitės) vadovėlis, leistas 1969–1979 m. 4) 3 autorių (K. Navickas, R. Žepkaitė, K. Surblys) vadovėlis, leistas 1981–1988 m. Bendra „Lietuvos TSR istorijos“ vadovėlių turinio raidos tendencija – partijos istorikų požiūrio stiprėjimas, „partijos istorijos mokslo“ intesyvėjantis koncepcijų diegimas į mokyklinę istoriją.Reikšminiai žodžiai: Istorijos vadovėliai; Istorijos vadovėlis; Juozas Jurginis; Juzefas Pilsudskis; Konfliktas dėl Vilniaus; Lietuvių ir lenkų santykiai; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Pilietinė istorija; Regina Žepkaitė; Vilniaus klausimas; Vilniaus kraštas; Conflict over Vilnius; History textbook, Jozef Pilsudski, the question of Vilnius, civil history; History textbooks; Juozas Jurginis; Lithuanian-Polish relations; Regina Žepkaitė; Vilnius region.

ENThe Lithuanian-Polish conflict regarding Vilnius and its region is a particularly sore and broad issue which should be analysed from different aspects. The paper attempts to reveal how Soviet textbooks presented the Lithuanian-Polish conflict regarding Vilnius Region during the interwar period. The paper initially presents a brief overview of the history of the development of Lithuanian history textbooks. School textbooks that systematically present the course of Lithuania’s history were published under the standard title of “Lietuvos TSR istorija” [The History of the Lithuanian SSR] in 1957–1988. Several main sets of history textbooks could be distinguished during this period, which differed by the composition of the team of authors and several aspects of content presentation: 1) a textbook by J. Jurginis, published in 1957–1961; 2) a textbook of four co-authors (A. Berlinskienė, A. Gaigalaitė, J. Jurginis, Z. Pilkauskas), edited by J. Žiugžda, published in Lithuanian in 1962–1964; 3) a textbook by two co-authors (A. Gaigalaitė and R. Žepkaitė), published in 1969–1979; 4) a textbook by three co-authors (K. Navickas, R. Žepkaitė, K. Surblys), published in 1981–1988. A common tendency of the development of the content of textbooks “Lietuvos TSR istorija” was the strengthening of the attitude of historians of the party, intensifying introduction of the concepts of “party history science” in the school history.