Gintaras Znamierowski & Donatas Srogis: postmodernizmo aukoms atminti

LTStraipsnyje aptariama Gintaro Znamierowskio ir Donato Srogio (anti)meninė veikla maždaug 1988–1995 metais. Šio laikotarpio kūrybą sudaro performansai, konceptualūs koliažai, objektai ir piešiniai. Performansams ir akcijoms būdingos šios taktikos: simuliavimas ir suvaidintos situacijos konkrečioje aplinkoje – Lazdynų prieigose ar uždarose buitinėse erdvėse; minimalios akcijos-intervencijos į gamtinę ar buitinę aplinką; natūralių situacijų, gamtovaizdžių, rastų objektų kontekstualizavimas ir konceptualizacija. Performatyvią veiklą vienija fotografavimas, atlikdavęs ir dokumentavimo funkcijas. Aptariamo laikotarpio Znamierowskio ir Srogio veikloje ryškūs XX a. septintojo dešimtmečio Rytų Europos ir Sovietų Sąjungos konceptualizmui būdingi bruožai – rutiniškas, buitiškas, kasdienybės struktūroje pasislėpęs performatyvumas. 1988–1991 m. fliuksistinių hepeningų banga Lietuvoje pasižymėjo tautiniam atgimimui būdingu pakylėtumu, romantiškai optimistiniu kolektyviškumu. Znamierowskis ir Srogis laikėsi nihilistinės nuostatos, kad Lietuvoje jokio meno nėra, todėl savo aplinką pavertė karčios, rezignuojančios introspekcijos objektu. „Post Ars“, „Žalias lapas“, „Prarastosios kartos“ ir kitos grupės tuo metu išgyveno utopinį, kolektyviu idealizmu ir romantine sociopoetine estetika pasižymintį laiką. Znamierowskio ir Strogio veikloje vyravo (ne)išgyvenamo, merdėjančio, lėkšto laiko sąvoka, specifinė sovietinė-biurokratinė estetika. Išlikę originalūs kūriniai nedalyvavo dailės istorijos rašyme, tačiau gali retrospektyviai tą istoriją papildyti.

ENThe article discusses Gintaras Znamierowski and Donatas Srogis’s (anti)artistic activities in 1988–1995. This period covers performances, conceptual collages, objects and paintings. The following tactics are characteristic to performances and campaigns: simulation and performed situations in a specific environment – approaches of Lazdynai and closed household areas; minimal campaigns – interventions into natural and household environment; contextualisation and conceptualisation of natural situations, landscapes and objects. Performative activities are united by photography, which also performed documenting functions. The activities of Znamierowski and Srogis of the period in question have prominent features characteristic to the conceptualism of Eastern Europe and the Soviet Union of the seventh decade of the 20th century. The wave of functioning happenings in Lithuania in 1988–1991 was marked with the elevation and romantically optimistic collectivism characteristic to a national revival. Znamierowskis and Srogis adhered to a nihilistic opinion that there were no art in Lithuania; therefore, they turned their surroundings in an object of a bitter resigning introspection. “Post Ars”, “Žalias lapas”, “Prarastosios kartos” and other groups lived through a utopic period at that time. The concept of a (un)living, floundering and shallow time and specific Soviet-bureaucratic aesthetics prevailed in Znamierowski and Srogis’s activities. Original works have not participated in the writing of history; however, they may retrospectively supplement it.