Damoklo kardas virš Gordijaus mazgo: Liublino unija 451-aisiais gyvavimo metais

LTLiublino unijos tyrimai nuo pat XX amžiaus pradžios daugiausia buvo sutelkti į rezultatus, o ne į priežastis ar įtaką. Pavyzdžiai rodo, jog gerai XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės mes dar nepažįstame. Panašu, kad luomų ribos buvo korėtesnės, turtinės ir socialinės padėties pokyčiai dažnesni, o bajorijos vaidmuo visuomenėje aktyvesnis, nei iki tol manėme. Smukesnįjį bajorą, miestietį ar net bet kurios socialinės padėties žmogų siejo tiesioginis ryšys su valdovu ar jo administracija, jis neliko nominalus, o juo buvo naudojamasi. Regis, Liublino laikų visuomenę turime ne tik pažinti šaltinių analizės būdu, bet dar ir dar kartą pamėginti konceptualizuoti luomus, o kartu ir visą visuomenės vaizdinį. O pažinti XVI amžiaus visuomenę ir būtina tam, kad suprastume Liublino uniją – jos reikšmę ir svarbą. Juk niekas nebuvo patenkintas vadovėline Žalgirio mūšio koncepcija, kol prie šlovingos pergalės, kokia buvo švenčiama šią vasarą, nebuvo pridurtas ir diplomatinio pralaimėjimo, tąkart išsprūdusios galutinės pergalės, kartėlis. Liublino unijai trūksta būtent šios, ano meto visuomenės vertinimo dimensijos. Tačiau nereikia perdėm skubėti. Kai visuomenės istorijos Damoklo kardas aplips pakankamu kiekiu tyrimų, jis kris, perkirsdamas po juo susimezgusį Liublino unijos Gordijaus mazgą. Tuomet, galbūt bent kuriam laikui, galėsime užversti tą puslapį ir ramiai laukti, kol nauji protai sugalvos naujas Liublino koncepcijas.

ENThe research of the Union of Lublin from the very early 20th c. was mainly result-oriented rather than focused on causes or influence. Examples show that we still do not know the society of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) of the 16th c. It seems that the boundaries of classes were not strict, the changes in financial and social status were more frequent, and the role of nobility in society was more active than we have thought so far. A petty nobleman, a city dweller or even a person of any social status was directly related to the sovereign and his administration; he was not nominal, instead, he was used. We should get to know the society of the Lublin period not only through source analysis, but we should again try to conceptualise classes and the entire image of society. Knowledge of the 16th c. society is also necessary in order to understand the Union of Lublin – its significance and importance. Nobody was satisfied with the textbook concept of the Battle of Grunwald until the glorious victory, the anniversary whereof was celebrated this summer, was supplemented with the bitterness of the diplomatic defeat, the final victory that slipped at that time. The Union of Lublin lacks namely this dimension of the evaluation of the then society. However, we should not hasten too much. When the Sword of Damocles of social history is covered with the sufficient number of researches, it will fall and cut the Gordian knot of the Union of Lublin. Then, at least for a certain period, we will be able to close that page and calmly wait until the new minds devise the new concepts of Lublin.