Jono Jablonskio 150-osioms gimimo metinėms

LTStraipsnyje 150-ųjų gimimo metinių proga apžvelgiamas Jono Jablonskio gyvenimo kelias ir jo kalbinių darbų reikšmė. Jonas Jablonskis (1860-1930) – žymiausias lietuvių bendrinės kalbos normintojas. Šį vardą nusipelnė daugialype lingvistine veikla: lietuvių kalbos vadovėliais, periodikos ir kitų spaudinių kalbos recenzijomis, vertimais, rašybos, morfologijos, sintaksės, leksikos ir frazeologijos norminimu ir kt. Baigęs klasikinę filologiją Maskvos universiteto istorijos filologijos fakultete Jablonskis ilgą laiką neturėjo tinkamų sąlygų dirbti Lietuvoje. 1901 m. Petro Kriaušaičio slapyvardžiu išleido „Lietuviškos kalbos gramatiką“ Tilžėje, kuri pasirodė spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikais, kontrabanda atsidūrė ir platinta Lietuvoje. Vilniuje Petro Kriaušaičio ir Rygiškių Jono slapyvardžiu išleido „Lietuvių kalbos gramatiką“, kurios papildytas leidimas išėjo 1922 m. Šie gramatikos dalykai visuotinai paplito 1925 m. išleidus „Lietuvių kalbos vadovėlį“ pirmosioms vidurinių mokyklų klasėms. Jablonskis sintaksininkas pagarsėjo 1911 m. Seinuose išleista „Lietuvių kalbos sintakse“ ir 1928 m. Kaune išleistais „Linksniais ir prielinksniais“. Nesvetimos buvo Jablonskiui ir kitos bendrinės kalbos norminimo sritys. Jis reikšmingai prisidėjo prie bendrinės kalbos leksikos ir frazeologijos kūrimo, ypač valydamas iš lietuvių kalbos žodyno nereikalingas svetimybes, barbarizmus. Neretais atvejais, trūkstant žodžio tarmėse, Jablonskis sukurdavo lietuviškų atitikmenų naujadarų – iš viso kalbininkas yra sukūręs per 600 naujadarų, įsigalėjusių dabartinėje vartosenoje.

ENOn the occasion of the 150-anniversary of the birth of Jonas Jablonskis, the article presents an overview of his life journey and significance of his linguistic works. Jonas Jablonskis (1860-1930) was the most prominent Lithuanian standard language norm specialist. He earned this reputation by his multiple linguistic activity: Lithuanian language textbooks, language reviews of periodicals and other printed matter, translations, normalisation of spelling, morphology, syntax, vocabulary and phraseology, etc. After graduating from the Historical Philology Faculty of Moscow University where he specialised in classical philology, Jablonskis for a long time did not have proper conditions to work in Lithuania. In 1901, under the pseudonym of Petras Kriaušaitis, he released “The grammar of the Lithuanian language” (“Lietuviškos kalbos gramatika”) in Tilsit. It appeared during the times when the press in Latin letters was prohibited and was smuggled into and distributed in Lithuania. In Vilnius, under the pseudonyms of Petras Kriaušaitis and Rygiškių Jonas, he released “The grammar of the Lithuanian language” (“Lietuvių kalbos gramatiką”), the revised edition of which was released in 1922. These grammar subjects spread widely in 1925 after releasing “The textbook of the Lithuanian language” (“Lietuvių kalbos vadovėlis”) for primary grades of secondary schools. As a syntactician, Jablonskis distinguished himself by “The syntax of the Lithuanian language” (“Lietuvių kalbos sintaksas”) released in Seinai in 1911 and “Grammar cases and prepositions” (“Linksniai ir prielinksniai”) released in Kaunas in 1928. Jablonskis was not alien to other standard language normalisation areas. He contributed significantly to the development of the standard language lexicon and phraseology, especially by cleaning up the Lithuanian language vocabulary from unnecessary borrowings and barbarisms. In many cases, when a word was lacking in dialect.