Balio Buračo žanrinė fotografija
LT1918 m. iškovota nepriklausomybė suteikė naują kūrybinį postūmį visam Lietuvos menui, nepalikdama nuošalyje ir fotografijos. Tarpukario Lietuvos fotografas Balys Buračas (1897–1972) yra pripažįstamas kaip etnografinės fotografijos pradininkas Lietuvoje, jis pirmas pradėjo kurti reportažines fotografijas. Fotografo žanrinė fotografija sudarė Lietuvos fotografijos mokyklos tematinį pagrindą. Tai pirmieji Lietuvos fotografijos darbai, pasakoję apie kaimo kultūrą ir žmones ir stengęsi atskleisti tautinį mentalitetą. B. Buračo žanrinės fotografijos bruožai atitinka klasikinės fotografijos reikalavimus. Jis, kaip ir kiti to meto fotografai, fiksavo visuomenę ar atskiras socialines klases, pateikdamas subjektyvų ir idealizuotą gyvenimo modelį arba objektinę socialinių problemų inventorizaciją. Fotografas išsamiai pasakojo apie pasirinktą žmonių grupę, suteikdamas jai pozityvią socialinę atsvarą miesto ar buržua kultūrai, kurdamas nykstančio laiko metraštį. B. Buračo modernumas savu laikotarpiu pasireiškia per naują pozityvistinę, klasifikacinę realybės sampratą ir fotoaparato, kaip modernios istoriografinės priemonės, naudojimą. Straipsnyje pristatoma Balio Buračo žanrinė fotografija, nagrinėjami jo žanriniai darbai – reportažai ir portretai. Dėl B. Buračo fotografijų palikimo gausos ir ribotos darbo apimties neliečiamos grynai etnografinio pobūdžio fotografijos, aktai bei autoaktai. Žanriniuose darbuose giliau atsiskleidžia fotografo estetikos supratimas ir jo, kaip menininko, asmenybė.
ENBalys Buračas’ photography features meet the requirements of classic photography. Buračas and photographers of Lithuanian photography school had the same thematic object and aim – to show the external and internal peculiarities of their nation. The difference is only in using and treating photography and means of expression. Buračas’ works are no less important than the works of E. Atget, E. Curtis, M. Dmitrijev, P. H. Emerson, L. Hine, A. Sander, J. Thomson, etc. All these photographers took photos of the society or its social classes showing a subjective and idealized model of life or social problems. Buračas’ modernity during his life period reveals itself through a new positivistic, classifiable conception of reality and using the camera as a modern means of historiography.
