Senovės lietuvių saulėgrįžos laukimo papročių įkultūracijos atspindžiai Advento liaudies pamaldumo tradicijoje

LTRemiantis senovės lietuvių saulėgrįžos laukimo ir Advento papročių analize šiame straipsnyje iškeliama hipotezė, kad minėti papročiai integravosi į katalikišką kultūrą ir nepakito iki XX amžiaus pirmosios pusės. Senieji lietuvių papročiai sparčiai nyksta. Ši tendencija pastebima ir bažnytinėje Advento liaudies pamaldumo tradicijoje. Tad šio tyrimo objektas – senovės lietuvių saulėgrįžos laukimo ir Advento religiniai liaudies pamaldumo papročiai. Darbe siekiama atskleisti, kaip buvo sprendžiami pastoracijos uždaviniai krikščioniško tikėjimo tradicijoms skverbiantis į lietuvių sąmonę per dvasinės kultūros dalį – religines šventes. Remiantis atliktu tyrimu, daromos išvados, kad senovės lietuvių saulėgrįžos laukimo metas savo dvasiniu ir ritualiniu susilaikymu sutapo su Advento semantika. Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo kulto liaudies pamaldume Lietuvoje paplitimui reikšmės turėjo pagrindinių baltų religijos moteriškų dievybių funkcijų Dievo Motinos atitikmenys. Saulėgrąžos laukimo ir Advento papročius sujungė šventės susijusios laukimu ir šviesa. Archainėse saulėgrįžos laukimo dainose, kaip ir Advento Švč. Mergelės Marijos Valandų maldose bei giesmėse, gausu laiko ir pasaulio kūrimo sąvokų. Senoviniai saulėgrįžos ir laiko atgimimo papročiai neprieštaravo krikščioniškam tikėjimui, todėl įkultūruodamiesi į Advento liaudies pamaldumo pasaulėžiūrą beveik nepakitę išliko iki XX amžiaus pirmosios pusės.

ENBased on the analysis of ancient Lithuanian solstice period and Advent traditions, the paper raises a hypothesis that these traditions were integrated in Catholic culture and remained unchanged until the first half of the 20th c. Ancient Lithuanian traditions have been rapidly disappearing. This tendency is also observed in the church tradition of Advent folk piety. The object of the research is the ancient Lithuanian solstice period and Advent religious folk piety traditions. The study aims to reveal how pastoration objectives were solved upon the spread of Christian faith traditions into Lithuanian minds through a part of spiritual culture – religious festivals. The conclusions are drawn that the ancient Lithuanian solstice period corresponds to the semantics of the Advent by its spiritual and ritual restraint. The spread of the cult of the Immaculate Conception of Virgin Mary in folk piety in Lithuania was affected by equivalents to the Mother of God of the functions of the key feminine deities of the Baltic religion. The traditions of the solstice period and Advent were connected by feasts related by waiting and light. The archaic solstice songs, like the Advent “Virgin Mary’s Hours” prayers and hymns, are full of notions of time and world creation. Ancient solstice and time renewal traditions did not contradict the Christian faith, thus they incorporated into the Advent folk piety world-view and remained almost unchanged until the first half of the 20th c.