Interneto paslaugų teikėjų atsakomybė už virtualioje erdvėje skelbiamą informaciją

LTŠiandien dauguma žmonių Vakarų kultūros šalyse neįsivaizduoja savo gyvenimo be interneto. Jis tapo nepakeičiamu informacijos šaltiniu, vienu iš bendravimo būdų, todėl jau mažai kas susimąsto apie interneto unikalumą Plėtojantis naujoms informacinėms technologijoms neišvengiamai tenka tobulinti ir papildyti teisinę sistemą, užtikrinančią asmenų teises ir nustatančią pareigas. Virtualios erdvės naudojimas gali pakeisti požiūrį į vieną iš fundamentalių demokratinės visuomenės vertybių – asmens privatų turtą, konkrečiau asmens nekilnojamąją nuosavybę. Šiame darbe atkreiptinas skaitytojų dėmesys į reikšmingą pokytį, prasidėjusį XX amžiuje ir tebetrunkantį XXI amžiuje, keičiantį žodžio laisvės, kaip vienos iš žmogaus teisių, supratimą. Analizės objektu pasirinkus žmogaus teises internete, detaliau yra nagrinėjama interneto paslaugų teikėjų atsakomybė už viešai skelbiamą informaciją naudojant jų išteklius. Pasitelkus empirinį, analitinį ir lyginamąjį metodus, aptariami atvejai nagrinėti įvairiuose pasaulio teismuose ir apibūdinama bendroji pasaulio teismų praktikos tendencija, susijusi su atsakomybe už piktnaudžiavimą šia teise. Konstatuojama, jog norėdama apginti žmogaus teises virtualioje erdvėje dėl specifinių interneto savybių, valstybė negali elgtis taip pat, kaip elgiamasi su kitomis visuomenės informavimo priemonėmis. Efektyviausias būdas, norint apsaugoti visuomenę nuo psichiką traumuojančios ir neigiamos informacijos, yra bendradarbiauti su interneto paslaugų teikėjais.

ENToday, a great number of people in Western countries do not imagine their life without the Internet. It has became an irreplaceable source of information, one of ways of communication, and therefore, few people think about the uniqueness of the Internet. With new information technologies advancing, the legal system ensuring people’s rights and establishing their obligations has to be improved and supplemented. The use of virtual space may change the attitude to one of the fundamental values of a democratic society, i.e. personal property, or to be more precise, personal immovable property. This work draws the reader’s attention to significant changes in the perception of freedom of word being one of human rights, which started in the 20th century and which are still continuing in the 21st century. Human rights in the Internet have been chosen as the object of the analysis. The responsibility of Internet services providers for publicly announced information by using their resources is analysed. By applying empirical, analytical and comparative methods, cases investigated in various courts of the world are discussed and the general tendency in the world court practice related to the responsibility for abuses of this right is defined. The author of the work states that in order to protect human rights in virtual space due to specific Internet characteristics, the state cannot apply the same tactics when dealing with other means of public information. The most effective way seeking to defend society from mentally traumatizing and negative information is to cooperate with Internet service providers.