Baltų lingvistika renesanso epochoje

LTRecenzijoje aptariama didelės apimties baltistikos profesoriaus Pietro Umberto Dini'o knyga, intriguojančiu iš XVI a. pabaigos alchemikų pasaulio atklydusiu pavadinimu „Aliletoescur: linguistica baltica delle origini“ (2010) – novatoriškas tyrimas apie Renesanso minties sklaidą Baltijos regiono kultūroje. Autorius atsekė ir parodė baltų kalbų tyrinėjimų ištakas ir tradicijas, susiformavusias veikiant Renesanso kultūrai, atskleidė jų specifiką ir raidą. Knygos novatoriškumas ir vertingumas atsiskleidžia iš subtiliai pateiktų skirtingų istoriografinių tradicijų ir vertinimų, bet šioje neretai konfrontuojančioje istoriografinėje polemikoje iškyla visa baltistikos teorijų įvairovė: lotynų, slavų, sarmatiškoji teorija, germanų, žydų ir t. t. – visos jos formavosi Renesanso epochoje. Autorius remdamasis genealoginėmis paieškomis ir mitų aiškinimu (ypač tai pasakytina apie lietuvių kilmės iš romėnų teoriją) išrutuliojo baltų kalbų istorinę analizę, taip pat parodė šio regiono specifiką – kalbinę bei kultūrinę įvairovę ir glaudų baltų kalbų tarpusavio ryšį. Dini nuo pirmų puslapių suintriguoja skaitytoją ir pastūmėja įsitraukti į Renesanso intelektualų diskusiją. Knygos turinyje galima išskirti keletą pagrindinių plotmių: vizualinę medžiagą su lentelėmis ir įvairiomis lingvistinėmis schemomis; išsamius, iliustruojančius intarpus iš senųjų tekstų įvairiausiomis kalbomis: graikų, lotynų, italų, vokiečių, lenkų ir t. t., patį tekstą, kuris subtiliai sujungia skirtingas istoriografines nuomones, atidumą detalėms, atsargumą neapgalvotiems apibendrinimams ir kategoriškiems vertinimams.

ENThe review discusses a large book by the Professor of the Baltic Studies, Pietro Umberto Dini, with a gripping name taken from the alchemist world of the end of the 16th c. – “Aliletoescur: linguistica baltica delle origini” [Aliletoescur: Baltic Linguistics from Its Beginnings] (2010). It is an innovative research of the spread of the Renaissance thought in the Baltic regional culture. The author detected and showed the beginnings of research of the Baltic languages and the traditions that formed under the influence of the Renaissance culture, and revealed their specificity and development. The aspects of innovation and value are revealed from subtly presented different historiographical traditions and evaluations; however, this often confronting historiographical polemic gives rise to a diversity of theories on Baltic studies: the Latin, Slavic, Sarmatian, Germanic, Jewish, etc. theories were formed during the Renaissance period. Based on genealogical quests and myth interpretations (in particular the theory of the Lithuanian Roman origin), the author made the historical analysis of the Baltic languages and showed the specifics of this region, i.e. linguistic and cultural diversity and close interrelation of these languages. From the very first pages Dini grips the readers’ attention and encourages them to get involved in a discussion of Renaissance intellectuals. Several main planes could be distinguished in the content of the book: visual material with tables and various linguistic schemes; detailed illustrating inserts from the old texts in different languages: Greek, Latin, Italian, German, Polish, etc.; the very text that subtly combines different historiographical opinions, attention to details, wariness of unreasoned generalisations and categorical judgements.