Tarp technologinių inovacijų ir pagoniškųjų tradicijų: Lietuvos vaizdavimas šiuolaikinėje vokiečių kelionių literatūroje

LTStraipsnyje analizuojamas šiuolaikinėje vokiečių kelionių literatūroje kuriamas Lietuvos hetero įvaizdis. Pagrindinis straipsnio tyrimo objektas – trys šiuolaikiniai vokiečių autorių kelionių užrašai apie šių autorių keliones po Lietuvą: Drei Baltische Wege (Lucius von, 2011), Wo die Ostsee Westsee heißt (Bünz, 2018) ir Gebrauchsanweisung für das Baltikum (Herre, 2014). Kaip atspirties taškas kūrinių analizei pasitarnauja Lietuvos Vyriausybės 2020 m. parengtoje Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategijoje suformuluotos pagrindinės komunikacinės žinutės apie valstybės ekonomiką, kultūrą, istoriją, mokslą ir geografinę padėtį. Šių, pačių lietuvių autoįvaizdį atspindinčių žinučių pagrindu paskirstomos ir vokiečių kelionių užrašuose nustatytos hetero įvaizdžio vertinimo kategorijos. Straipsnyje daroma išvada, kad ypatingo vokiečių autorių dėmesio susilaukusių ekonomikos, kultūros, istorijos ir mokslo dedamųjų pagrindu kuriamas, viena vertus, technologine pažanga, kultūriniu statusu ir istorine reikšme pasi žyminčios valstybės įvaizdis, tačiau, kita vertus, ypač dažnai akcentuojamas ir jos ekonominis atsilikimas, vyraujantis politinis nestabilumas ir bendras gyventojų nepasitenkinimas. Šalies geografinė padėtis įvardijama esanti ne Šiaurės ar Rytų, bet Vidurio Europoje. Reikšminiai žodžiai: imagologija, hetero įvaizdis, autoįvaizdis, Vilniaus vaizdavimas vokiečių literatūroje.

ENThis article explores Lithuania’s hetero-image as it is created in contemporary German travel literature. The scope of the research primarily covers three German travelogues which detail the authors’ experience during their travels in Lithuania: Drei Baltische Wege (Lucius von, 2011), Wo die Ostsee Westsee heißt (Bünz, 2018) and Gebrauchsanweisung für das Baltikum (Herre, 2014). A further source also contributes to the given analysis: The Strategy for the Presentation of Lithuania abroad 2020–2030, compiled by the Lithuanian government in 2020, and the brief communicative messages conveyed in the document, which revolve around several particulars of Lithuania’s image: economy, culture, history, science and geographic location. These messages mirror Lithuania’s auto image and present the main assessment categories chosen for analyzing the German travelogues. The article concludes that the four most widely covered aspects of economy, culture, history and science, on the one hand, convey an image of a country known for its technological advancement, cultural impact and historical significance. On the other hand, however, they portray an economically underdeveloped and politically unstable country with a generally disgruntled population. Lithuania’s geographic location is tied not to Eastern or Northern Europe, but rather to Central Europe. Keywords: imagology, hetero-image, auto-image, representation of Vilnius in German literature.

• Imagologija kaip instrumentas (e)migracinio identiteto specifikai tirti. Colloquia. 2014, 32, p. 117-136.
• La Perspective des recherches imagologiques: image de Paris dans la littérature lituanienne. Acta litteraria comparativa 2011, 5, 169-179.
• Lietuvis Paryžiuje: tarp manijos ir filijos. Literatūra. 2015, t. 57 (4), p. 97-105.
• Lietuvos įvaizdis Jeano Mauclère’o kelionių knygose. Literatūra. 2015, t. 57 (4), p. 26-34.
• Lietuvos įvaizdžio stereotipai italų ir prancūzų XVI-XVII a. literatūroje. Kaunas, 2002. 157 lap.