Nuo susidomėjimo postkolonializmu iki monografijos

LTStraipsnis yra Dalios Cidzikaitės monografijos „Kitas lietuvių prozoje“ (2007) recenzija. Kaip metodologinę analizės prielaidą Cidzikaitė pasirinko postkolonializmo teorijos taikymą kitam, išryškėjančiam lietuviškoje prozinėje kūryboje. Postkolonijinė teorija remiasi binarine opozicija savas vs kitas. Šio santykio analizė mokslininkei suteikė galimybę ne tik kelti, bet ir svarstyti svarbias problemas, kaip antai: nacionalizmą, antisemitizmą, neigiamą požiūrį į kitą, ribų tarp savęs ir kito nustatymą, abipusius stereotipus. Drąsiai imdamasi atsargiai lietuvių literatūrologijoje vertinamo postkolonializmo metodo mokslininkė šį įtarumą išsklaido ir įrodo, kad šios teorijos taikymas naudingas, nes plečia posovietinės Lietuvių kultūros, nacionalinio ir asmeninio identiteto suvokimo bei vertinimo ribas. Cidzikaitė suaktualino identiteto problemos krizę, patikslino Lietuvos kultūros sampratą, praplėsdama žydiškuoju, čigoniškuoju, rusiškuoju, lenkiškuoju patyrimais. Mokslininkė prieina prie svarbios išvados, kad būtina atsiverti kitam lietuvių kultūroje. Monografijos struktūra gerai motyvuota, susieta vidiniais ryšiais, nekelianti abejonių. Viena monografijos dalis – „Dviguba kolonizacija: moteris kaip kitas“ – yra skirta moters problemai literatūroje. Čia šalia postkolonializmo teorijos aptariamas feminizmas, pabrėžiant lyčių skirtumus. Nors monografijai išsamumo teikia Cidzikaitės gausūs ir išsamūs dalykiniai komentarai, kai kur pristinga mokslinės precizikos, įveliama faktinių netikslumų.

ENThe article is a review of the monograph “Kitas lietuvių prozoje” [Them in Lithuanian Prose] (2007) by Dalia Cidzikaitė. Cidzikaitė chose the application of post-colonial theory for them emerging in Lithuanian prose as an assumption for her methodological analysis. The post-colonial theory is based on the binary relation Us-and-Them. The analysis of these relations enabled the scientist to raise as well as to analyse important problems, such as: nationalism, anti-Semitism, negative attitudes towards other people, establishment of boundaries between us and them, mutual stereotypes. The scientist boldly discusses this post-colonial method, which has been approached by Lithuania literature studies with caution. The scientist proves that the application of this theory is useful, since it enhances the boundaries of post-Soviet Lithuanian culture, nationalism, personal identity and evaluation. Cidzikaitė raised the crisis of the identity problem to the surface, revised the concept of Lithuanian culture by enhancing it with the Jewish, Gypsum, Russian and Polish experiences. The scientist draw important conclusions that it is necessary to be open to them in the Lithuanian culture. The structure of the monograph is well motivated. It has internal links and it does not provoke any doubts. One part of the monograph under the heading “Double Colonisation: Women as Them” is devoted to the feminine problem in literature. Apart from the post-colonial theory, it discusses feminism by emphasising differences between genders. Although the extensive nature of the monograph is ensured by vast and extensive comments by Cidzikaitė, in some places this work contains factual inaccuracies and somewhere it lacks scientific preciseness.