Lietuva Brazilijoje: vizija ir realybė

LTEmigracija – visuomenės socialinio klimato rodiklis – puikiai atspindi valstybių ir visuomenių tarpusavio santykių konjunktūrą. Valstybei, turinčiai tvirtą valstybingumo pamatą, aiškias emigracijos politikos gaires, yra daug lengviau kontroliuoti emigracijos politikos kryptis. Šiandien vis dar aktualu tyrinėti lietuvių emigracijos istoriją, nes išeivija turėjo nepaprastai didelę įtaką 1918 m. atkuriant Lietuvos Valstybę ir 1990 m. – Lietuvos Nepriklausomybę. Brazilijoje lietuviai sudarė vieną didžiausių bendruomenių, palyginti su kitomis Šiaurės ar Pietų Amerikos valstybėmis, kuriose taip pat gyveno gausus lietuvių emigrantų būrys. Šiame straipsnyje bandoma atskleisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės planus bei bandymus sukurti „antrąją Lietuvą“ Brazilijoje ir parodyti realybę, egzistavusią šioje Pietų Amerikos valstybėje. Brazilijoje lietuvių emigrantų gyvenimas buvo sudėtingas. Brazilija kaip valstybė neatitiko galimai kolonijai keliamų reikalavimų. Tokius savo vertinimus pateikė K. Pakštas, R. Skipitis, J. Daugėla. Emigracijos biurų agentų apgaulė ir Brazilijos valdžios vykdyta politika išviliojo iš Lietuvos didžiausią išeivių skaičių per 1926–1939 m. Brazilijoje lietuviai susidūrė su neįprastomis gamtinėmis sąlygomis, sunkiu bei alinančiu darbu, beteisiškumu. Visgi sunkios gyvenimo sąlygos nesutrukdė lietuviams organizuotis, kurti įvairias draugijas, gyventi aktyvų kultūrinį gyvenimą. Tautininkų vykdyta emigracijos politika rodė, kad Vyriausybė taip pat nebuvo abejinga išeivijos socialinėms ekonominėms problemoms, paaštrėjusioms prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei.

ENEmigration – the indicator of the social climate in society – perfectly reflects the conjuncture of the interrelationship of states and societies. A state with a firm foundation of statehood and clear emigration policy guidelines finds it much easier to control emigration policy directions. The research of Lithuanian emigration history is still relevant today, because emigrants had an extremely considerable influence in 1918, when re-establishing the State of Lithuania, and in 1990, when restoring Lithuania’s Independence. In Brazil, Lithuanians constituted one of the largest communities, compared to other North or South American states, which were also highly populated by Lithuanian emigrants. The paper attempts to reveal the plans of the Government of the Republic of Lithuania and attempts to form “a second Lithuania” in Brazil as well as to show reality that existed in this South American state. The life of Lithuanian emigrants was complicated in Brazil. As a state, Brazil did not meet the requirement for a potential colony. These evaluations were presented by K. Pakštas, R. Skipitis, J. Daugėla. The deceptive activities of agents from emigration offices and the policy pursued by Brazilian authorities wiled the largest number of Lithuanian emigrants during the period from 1926 to 1939. In Brazil, Lithuanians faced uncommon natural conditions, hard toil and the position without any rights. However, difficult living conditions did not prevent Lithuanians from organising, establishing various societies, and living active cultural life. The emigration policy pursued by nationalists showed that the Government was not indifferent to the social and economic problems of emigrants, which became even more prominent upon the start of the global economic crisis.