J. Baltrušaičio eilėraščiai : prasmės, kalbos ir konteksto ryšiai

LTStraipsnyje aptariami svarbiausi dviejuose J. Baltrušaičio rinkiniuose ("Ašarų vainike" ir "Лилия и серп") formuojami prasminiai motyvai. Straipsnio autorės nuomone, rinkinyje "Ašarų vainikas" dėmesys telkiamas ties žemiškuoju gyvenimu, tačiau pro jį žvelgiama į amžinąjį pasaulį, materialioji tikrovė dažniausiai apibrėžiama konkrečiais vaizdiniais; rusiškajame rinkinyje vyrauja abstrakti simbolika, tiek žemiškasis pasaulis, tiek būtis išreiškiami taip, kad tiesioginė žodžio prasmė blanksta, o žodžių simboliškumas stiprėja. Apžvelgiami pagrindiniai lietuviškuosiuose ir rusiškuosiuose tekstuose keliamų klausimų bei problemų skirtumai. Prasmės netapatumai siejami su nevienodomis Aš ir Kito identifikavimo ypatybėmis. Taip pat apibūdinami ryšiai su skirtingais kultūriniais kontekstais, publikos kompetencija. Straipsnio autorė teigia, kad lietuviškieji J. Baltrušaičio eilėraščiai, priešingai nei rusiškieji, rašomi ne elitui arba išrinktiesiems skaitytojams, kurie pajėgūs rekonstruoti simbolių nurodomas prasmes, keliamas intelektualines ir kūrybines dilemas.Reikšminiai žodžiai: Kontekstas; Dvikalbystė.

ENThe article discusses the most important meaningful motives, shaped in the two collections of poetry by J. Baltrušaitis ("Ašarų Vainike" and "Лилия и серп”). In the opinion of the author of the article, the attention in the collection "Ašarų Vainike" is dedicated to the secular life, however the eternal world is also looked upon, the material reality is most frequently defined by specific images; the Russian collection is saturated with abstract symbolism, both the secular world and the being are expressed in the manner that the direct meaning of the word reduces and the symbolism of the words is growing. The main differences between the issues and problems, raised in the Lithuanian and Russian texts are overviewed. The variances of the meaning are related with the different peculiarities of identification of Ego and the Other. In addition the relations with different cultural context and competence of the public are characterized. The author of the article states that the Lithuanian poems by J. Baltrušaitis, differently from the Russian ones, are written not for the elite or certain chosen readers, who are able to reconstruct the meanings, specified by the symbols as well as the raised intellectual and creative dilemmas.