Родоводи волинської шляхти XVI - першої половини XVII ст. : (реконструкція родинних структур: методологія, методика, джерела)
LTDarbo idėja ir jos turinio struktūra gimė ne iš karto, ir tam tikra prasme atsitiktinai. Analizuodamas Volynės valstiečių XVI–XVII a. istoriją, autorė siekė parodyti valstiečių vaidmenį to meto socialinėje struktūroje. Bet patikimų demografinių duomenų istorinėje literatūroje trūksta. Tai pasakytina apie visus ano meto visuomenės sluoksnius. Kiekybiniai parametrai pasenę, nepagrįsti nei to meto šaltinių statistine medžiaga, nei to meto situacijos logine analize. Taip gimė mintis ištirti Volynės demografinės istorijos aspektus, kartu ir kitus su šia problema susijusius dalykus. Kadangi daugiau dokumentinės medžiagos po savęs paliko bajorai, pabandyta jų pagrindu spręsti ir apskritai apie krašto gyventojų skaičių. Tos medžiagos tiek daug, kad nutarta parengti atskirą knygą, skirtą Volynės bajorų geologijoms. Darbe aptariama XVI a – XVII a. pirmosios pusės Volynės bajorų giminių struktūrų rekonstravimo metodologija ir metodika. Pateikta detali šio laikotarpioVolynės miestų ir žemės teismų aktų knygų analizė, kuri leido apibūdinti tiek atskirų giminių struktūras, tiek ištisas bajorų gimines. Daroma išvada, kad teismų knygų detalesnis tyrimas atveria geras perspektyvas Volynės didikų ir bajorų gininių geneologijai apibūdinti. Aptartos geneologinių rekonstrukcijų procedūros, to meto giminystės terminija. Atskirame skyriuje publikuojami pavyzdžiai aktų, kuriuose apstu geologinės informacijos. Pridedamos archyvinių dokumentų pagrindu rekonstruotų Volynės didikų ir bajorų šeimų geneologinės lentelės (geneologiniai medžiai).Reikšminiai žodžiai: Aktų knygos; Bajorija; Bajorų giminės; Genealogija; Genealoginės schemos; Istorinė demografija; Rekonstrukcija; Teismų aktų knygos; Voluinė; Šeimos struktūros; Acts books; Books of court acts; Family structure; Genealogical schemes; Genealogy; Gentry; Historical demography; Nobility; Noble families; Reconstruction; Volyn.
ENThe idea of work and its structure did not emerge spontaneously. When analysing the history of Volhynia peasants of the 16th–17th century, the author seeks to show the role of peasants in the then social structure. However, the historic literature lacks reliable demographic data. This could be said about all social layers of the then society. The quantitative data is obsolete, and the statistical data of that period as well as the logical analysis of the then situation have not been justified. This way the thought to analyse aspects of the demographic history of Volhynia as well as other aspects related to this problem was born. Whereas the majority of material was left by noblemen, the author tried to establish the number of people residing in the region from this material. This material is so vast that the author decided to write a separate book devoted to geologies of noblemen of Volhynia. The work analyses the methodology and methods of reconstructing the structures of noble families of Volhynia of the 16th–first half of the 17th century. A detailed analysis of books of courts of towns and lands of Volhynia of that period is presented. This analysis allowed defining structures of separate families. The author concludes that a more detailed study of court books provide good prospects for the genealogical definition of noblemen of Volhynia. The procedures of genealogical reconstructions and the terminology of the then family relations are discussed. Examples of acts containing genealogical information are published in a separate section. Genealogical tables of noble families of Volhynia reconstructed on the basis of archive documents (genealogical trees) are attached.
