Pedagogical reconstruction of the childhood phenomenon

LTStraipsnyje metodologiškai pagrįsta vaikystės fenomeno esmė, atskleistas fenomenologijos principų taikymas pedagoginėse vaikystės fenomeno rekonstrukcijose ir apibūdinami procesai, turintys įtakos vaikystės periodo nuvertinimams, jie identifikuojami pagrindžiant pažiūrų į vaikystę genezės pobūdį pedagogikoje ir išryškinant istorinio-kultūrinio bei fenomenologinio požiūrio dviejų vaikystės sampratų: „netobulos“ ir „tobulos“ vaikystės, kaip ugdymo vertybės, prielaidas. Įrodytas fenomenologinio požiūrio į vaikystę būtinumas pedagogikoje, atskleistas jos rekonstrukcinis pobūdis, išryškintas vaikystės fenomeno pedagoginės raiškos metakontekstas ugdymo situacijose, ugdymas vaikystėje apibūdintas kaip situacinis, evoliucinuojantis vaikų ir pedagogų patyrimo pagrindu, kai vaikai - vaikystės fenomeno prasminį pedagoginį kontekstą konstruojantys ugdymo dalyviai. Atskleista vaikystės sampratų genezė pedagogikoje, suklasifikuojant ir apibūdinant vaikystę nuvertinančias pažiūras, bus reikšminga pedagogams (tiek įvairiomis grupėms, tiek ir kiekvienam individualiai) identifikuojant vaikystės nuvertinimus ugdymo praktikoje, o vaikystės fenomenologinės sampratos kaip „tobulos“ pedagoginių reikšmių atskleidimas šiuolaikinio situacinio ugdymo kontekstuose padės pedagogui ne tik suvokti vaikystės, kaip ugdymo vertybės, esmę, bendrąjį rekonstrukcinį, situacinį kontekstą, bet ir skatins jį vertinti vaikystę kaip žmogaus gyvenimo periodą, itin turtingą pedagoginių prasmių, o kartu ir vertingą žmogaus mokymo(si), kaip vientiso ir nuoseklaus proceso, per visą gyvenimą sklaidai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenas; Pedagoginės rekonstrukcijos; Vaikystė; Pedagogical reconstruction; The childhood phenomenon.

ENSubstantiation of childhood as a phenomenon helps to reveal its essence, as the processes of understanding and explanation are accompanied by reflection, thus intellectual clarity and moral responsibility appear. This can be called perfected personal understanding with a distinct cognitive and social "I", when self-consciousness becomes both a goal and a process. The phenomenological concept of childhood helped to resolve the contradiction between the perspective of action denoting a positivistic approach, and the action of consciousness, denoting an interpretative - meaningful paradigm of the perception of childhood. Its essence is not only the truth of the perceiving subject, but also the cultural context, which simultaneously stands for the objective truth via which the cognition of childhood takes place. On the basis of perception of the childhood phenomenon, the possibility appears to change the pedagogues' attitude towards childhood as a full-blooded period of a person's life, and to construe education as a process based on the meta-context of the childhood phenomenon. [From the publication]