LTPaprastai dėl kitos valstybės teisinės sistemos nežinojimo, dėl procesinių dokumentų įteikimo, vertimo ar kelionių kaštų yra svarstoma, ar pradėti teisminę bylą užsienio valstybės teisme. Ypač tai aktualu civiliniams teisiniams ginčams, kurių vertė yra nedidelė. 2007 m. liepos 11 d. Reglamentas (EB) Nr. 861/2007 nustato ginčo teisenos bylų, kuriose atsakovas nebūtinai sutinka su pareikštu ieškiniu, nagrinėjimo tvarką. Šiuo teisės aktu pirmą kartą yra bandoma Europos Sąjungos mastu nustatyti paprastą, greitą ir kartu pigią teisminę procedūrą ginčo byloms. Straipsnyje autorė detaliai analizuoja Reglamento nuostatas, analizuojama procedūros eiga, atskleidžiami pagrindiniai jos pranašumai ir trūkumai. Autorės nuomone, Reglamente įtvirtinta nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra gana paprasta, teismo išlaidos ginčo šalims ginčuose dėl nedidelių sumų nėra didelės, Reglamente dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros pirmą kartą yra nustatoma bendra procesinių dokumentų įteikimo procedūra. Tai gali paskatinti asmenis ginti savo interesus aktyviau. Galima tikėtis, kad tai bus daroma vis plačiau ir bandoma priartėti prie bendro Europos Sąjungos civilinio proceso kodekso. Pagrindinis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros trūkumas yra tas, kad nemažai procedūros klausimų yra perleidžiama valstybių narių nacionalinei teisei, o tai gali padaryti nedidelių sumų bylų nagrinėjimą gana skirtingą atskirose šalyse.
ENConsideration whether to initiate a judicial case in a foreign court is typically related to the lack of knowledge about the legal framework of another state, service of process documents, translation or travel expenses. It is particularly relevant with regard to low-value civil legal disputes. Regulation (EC) No. 861/2007 of 11 July 2007 establishes the procedure for examining dispute cases in which the defendant not necessarily agrees with the claim. This legal act for the first time attempts to establish a simplified, speedy and low-cost judicial procedure for dispute cases within the European Union. The author extensively analyses the provisions of the Regulation, the course of procedure, and reveals its main advantages and disadvantages. According to the author, the Regulation establishes a rather simplified litigation procedure for small claims; court expenses are not high for litigating parties in small claims; the Regulation establishing a small claims procedure for the first time stipulates a common procedure for the service of process documents. This may encourage persons to defend their interests more actively. This is likely to spread more widely and attempt to approach the common European Union Code of Civil Procedure. The main drawback of the European procedure for small claims litigation is that many issues of the procedure are transferred to the national law of member states, which can make small claims litigation rather different in individual countries.