Interdisciplinary links of ethnomusicology and musical anthropology: comparative research perspectives

LTProfesorės Jadvygos Čiurlionytės suformuotos XX a. antrosios pusės lietuvių etnomuzikologijos tradicijos buvo objektyviai nulemtos ribotų sovietinio laikotarpio mokslo tyrimų galimybių. Daugiausia dėmesio buvo skirta įvairių Lietuvos etnografinių regionų muzikinio folkloro ypatybių, žanrinės liaudies dainų sudėties, melodikos (dermės formacijų, metroritmikos, melodinių tipų, jų variantiškumo ir invariantiškumo problemų) ir poetinių tekstų (simbolikos, eilėdaros, tipologinės sandaros) tyrimams. Lyginamieji lietuvių ir kitų tautų muzikinio folkloro tyrimai tuo metu, galima sakyti, buvo labai riboti. Šiuo metu, iš esmės pasikeitus šalies politinei situacijai ir susidarius reikiamoms sąlygoms plėtoti tarptautinius įvairių mokslo bei kultūros sričių kontaktus, atsiveria neribotos galimybės ir lyginamosioms muzikinio folkloro studijoms tiek regioniniu, tiek globaliu mastu. Lietuvių etnomuzikologija turi visas reikiamas sąlygas savo folklorinės medžiagos ypatybes lyginti ir su artimų, ir su pačių tolimiausių muzikinių kultūrų apraiškomis. Būtina tokių tarptautinių lyginamųjų etninės muzikos tyrimų sąlyga - nuoseklus ir išsamus pasaulio tautų tradicinės muzikos ypatybių pažinimas, visuotinės ir kryptingos jų studijos. Tokių žinių mums teikia Vakarų šalyse jau ištiso šimtmečio tradicijas turintis muzikinės antropologijos mokslas. Jo tyrimų objektas - ne tik pačių įvairiausių pasaulio tautų muzikinio folkloro apraiškų studijos, bet ir esminis dėmesys socialiniam tradicinio muzikavimo kontekstui. Čia svarbu ne tik tai, kokios yra vienokių ar kitokių tradicinių dainų melodijos ar poetinio teksto ypatybės, bet ir tai, ką jų atlikėjai jaučia atlikimo momentu.Kokios bendruomeninės sąlygos būtinos konkrečiai folklorinei tradicijai gyvuoti? Kokios bendravimo apraiškos tradicinės muzikos atlikimo procese formuojasi tarp atlikėjų ir klausytojų? Kokia ir kiek svarbi yra estetinė (auklėjamoji) tokio folklorinio bendravimo funkcija? Kokie lokaliniai, multikultūriniai ar bendratautiniai yra konkrečios vietinės muzikinės kultūros tradicijų bruožai? Šie muzikinės antropologijos mokslo metodologiniai klausimai iš esmės papildo ir išplečia etnomuzikologijos tyrimų ribas. Atviros XXI amžiaus Europos ir globalios erdvės sąlygomis lietuvių etnomuzikologams derėtų ypač atkreipti dėmesį į šias naujai atsiveriančias jų mokslinio objekto plėtros galimybes.

ENThe research subject comprises definitions and basic research directions of ethnomusicology and musical anthropology, as well as specific local features of the Lithuanian ethnomusicology school creation and its historical development in the early and the middle 20t h Century, compared with European ethnomusicology, the same period, up to the collapse of Soviet Empire, and re-establishing of Eastern - Western science contacts in actual fields. The main goal is to draw the real picture of links and parallels between Lithuanian and European ethnomusicology, to define possible comparative research perspectives for ethnomusicology and musical anthropology.