Lie. varvalis

LTStraipsnyje aptariama daiktavardžio varvelis „tepalas odai, ratams ar mašinoms (paprastai iš lydytų banginio ar ruonio taukų)“ kilmė. Plačiau pasidairius po slavų kalbas galima tvirtai pasakyti, kad lietuvių varvalis yra iš senosios baltarusių kalbos ворволь. Kol varvalis būdavo kildinamas iš rusų kalbos, likdavo neatsakyta, kodėl lietuvių kalbos žodis savo gimine skiriasi nuo rusiškojo. Paaiškėjus, kad baltarusių kalbos duomenys gimine dažniausiai nesiskiria nuo lietuvių, toks klausimas nebeaktualus. Ateityje nebent derėtų pasidomėti, kodėl rusų ворвань skirtingos giminės. Be varvalis, yra ir variantas varvelis. Pirmojo garsinis pavidalas dėsningai išvedamas iš senosios baltarusių kalbos ворволь, tačiau antrojo e galiniame kamieno skiemenyje reikalautų papildomo paaiškinimo. Frenkelio žodyne miglotai dėl to užsimenama varvėti galima įtaka. Gal varvelis ir galėtų rodytis esąs savo pačių žodis, veiksmažodžio varvėti vedinys veiksmo rezultato darybos reikšme „kas išvarvėję, išvarvinta (iš jūros gyvūnų riebalų)“, bet tokią pseudoetimologiją, šiaip lyg ir įmanomą, padaryti atsakingą už e atsiradimą vietoj antrojo a nėra kaip. Priesagos -elis, kad ir dažnos, negali būti griebtasi tyčia, norint įsivaizduojamą vedinį ir formaliai prišlieti prie veiksmo rezultato pavadinimų, nes šiai darybos kategorijai tokia priesaga visiškai svetima. Tad reikia tenkintis išvada, kad e vietoj antrojo a yra vėliau atsiradęs lietuvių kalboje veikiausiai dėl disimiliacijos, gal dar palaikytos panašiai pasibaigiančių priesaginių žodžių (su a į e įvairavimu priesagoje) formalios analogijos.

ENThe article analyses the origin of the noun varvalis meaning “grease for leather, wheels, and machines (usually made of blubber from whales or seals)”. On the basis of a broader examination of Slavic languages, it can be said firmly that the Lithuanian word varvalis originates from the old Byelorussian word ворволь. As long as varvalis was treated as originating from the Russian language, the question why the gender of the Lithuanian word differed from the Russian one. After it was found out that gender in the Byelorussian language usually does not differ from that in Lithuanian, this question became no longer relevant. In future, it may be reasonable to investigate the Russian word ворвань has a different gender. In addition to varvalis, there is another variation of this word – varvelis. The acoustic form of the former is consistently derived from the old Byelorussian word ворволь, while the “e” in the end syllable of the stem of the latter would require additional explanation. In this respect, Frenkel’s dictionary vaguely mentions possible influence of the word varvėti. Varvelis might seem an own word [of the Lithuanian language], a derivative of the verb varvėti, formation of the result of an action meaning “something that has dripped/distilled (from marine animal fat)”. Such pseudoetymology, however, though seeming to be possible, cannot be held responsible for the emergence of “e” instead of a second “a”. The suffix “-elis”, however frequently occurring, may not be resorted to intentionally for formally attributing an imaginary derivative to names of the result of action because such a suffix is completely alien for this word formation category. So, it should be satisfactorily concluded that “e” emerged in the word of the Lithuanian language instead of a second “a” later on probably as a result of dissimilation, and possibly because of maintaining formal analogy with similarly ending suffixed words.